Krisčiukas GudmonaitėEinu pajūriu,
krantą skalauja ašaros sūrios...
Ir man taip baugu - aš vaikas.
O tas žmogus, įskaudino ir
į tolius nugūrino.
Einu šaltu vėju.
Nei nuoga nei apsirengusi,
ir tuo štai tinklu,
tas žvejas sugavo...
Jūrate, padėk man.
Einu šaltas vėjas košia
pro drabužius...
Jaučiuosi, kaip įkliuvusi,
į vėjo pinkles...
Man baugu, nes tu manęs nebemyli,
man baugu,
kad tu niekada manęs nebesuprasi.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-11-06 09:32
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |