Beržuos ruduo sustojo

Tu paklausyk - beržuos ruduo sustojo,
Saulėtas auksas slysta pro akis,
Rudens natas išbarstęs vėjas grojo,
O širdį toks apėmęs graudulys.

Ko virkdai beržus, - pūstaburni vėjau,
Sugėręs visas rudenio spalvas?
Paskui tave nuauksintom alėjom
Užmigs ruduo ir saulę nusineš.

Jis pasiliks sustojęs basom kojom,
Pravirkęs smuikas derins jam natas,
Beržuos nuslydus saulė žolienojais
Sustings į šaltas lapkričio rasas.

Tik paklausyk, - beržuos ruduo sustojęs,
Prigėręs saulėtų spalvų pasikartos,
Kaip žiemos, kaip pavasariai kartojas, -
Neverk širdie to grožio iš gamtos,

Tau jį pavasariai ir vasaros kartos,
O saulė rudenį vėl užsisups beržuos.