Kur miega rudens laikas

Rudenio alsavimas toksai vėsus
Lyg vanduo be šilumos sustingęs,
Lapai krinta prie žemės priglust,
O mes jaučiamės keistai laimingi.

Kvepia žemė miegančia tyla,
Prie vandens ji tykiai glosto krantą,
Lėtai krenta rudenio gėla
Paskutiniuos lapuos iškankinta.

Aš norėčiau irgi prisiglaust
Kur sustojęs tavo žingsnių aidas.
Dangui verkiant žemės pasiklaust, -
Kur užmigo mūsų rudens laikas?

Jis rusens, kaip rudenio rauda
Spalvose klevų dar neužgesus,
Eisiu, eisiu liesiu jį ranka,
Glausiuosi prie žemės, klevo lapų...