Pasekmės

susmenga ašaros kaštono ietys
o žemė kenčia laukia laisvės sniego

dažnai nubunda vasaros viltis
bet niekada jos neklausau -
rudenio tylos link bėgu

pažaboti stygių šilumos
lengva nėra tad mokausi -
didybę vis reiškiu per vėją

beldžiuosi į tavo griūtį -
niekada manęs tu neklausei

niekada nenešiojai pirštinių
todėl dabar skyli -

pradžia
pirštų galiukai
kuriais lietei
  kuriais tikėjai