Už plačiųjų marių
Tar girių septinių
Klajojo senas briedis
Nerasdamas namų
Vargšas buvo briedis
Nematė Laimės jis
Nespėjo susirasti
Ko trokšta jo širdis
Klajojo ir galvojo
Apie meilę, pagarbą, vaikus
Nes jam tik to tereikia
Tūrėt šiltus namus.
Norėtų jis truputį
Sulaukti šilumos
Ne vien iš aplinkinių
Bet ir iš jo pačios
Tačiau nelemta briedžiui
Klajūnui šių miškų
Gyventi tobulybėj
Su tuzinu vaikų
Ne vienas jam pasakė
- Ko Blūdyji kvailį"
- Neverta tau ieškoti
- Laimės šiam kely...
Bet briedis nesiklauso
Ką sako jam kiti
Jis žino, kad kažkurtais
Yra ir jo pati...