Briedžiu gimęs...

Už plačiųjų marių
Tar girių septinių
Klajojo senas briedis
Nerasdamas namų

Vargšas buvo briedis
Nematė Laimės jis
Nespėjo susirasti
Ko trokšta jo širdis

Klajojo ir galvojo
Apie meilę, pagarbą, vaikus
Nes jam tik to tereikia
Tūrėt šiltus namus.

Norėtų jis truputį
Sulaukti šilumos
Ne vien iš aplinkinių
Bet ir iš jo pačios

Tačiau nelemta briedžiui
Klajūnui šių miškų
Gyventi tobulybėj
Su tuzinu vaikų

Ne vienas jam pasakė
- Ko Blūdyji kvailį"
- Neverta tau ieškoti
- Laimės šiam kely...

Bet briedis nesiklauso
Ką sako jam kiti
Jis žino, kad kažkurtais
Yra ir jo pati...