„Kai tu tiek tegyveni,
ką tu gali parašyti? „
Žvelgiu aš atydžiai...
Kurgi tie prasmių javai žydi?
Linai, rugiai, rugiagėlės.
O kiek vietos užima,
kaip išsikerojusios piktžolės.
Kada mes duoną kepsime?
Kada rašai, ką tu jauti?
Kaip tu mintimis savo eini?
Noriu aš būti tau labai svarbi.
Noriu nebusti niekad tavimi.


Krisčiukas Gudmonaitė


