Rudens nostalgija

Saulė nubėga langų stiklais
Basakojo lietaus pėdomis,
Varva iš lėto bedvasiais lašais
Gintarinės spalvos spindulys.

Suklykia gervės - šauksmas sušalęs
Nuaidi per lauką dar žalią,
Nuliūdęs beržas moja išbalęs
Palydėdamas gerves į kelią.

Skverbiasi rudenio šaltas alsavimas
Į plinkančius medžių kamienus,
Širdis nebyli, jų nebylūs dejavimai
Blaškosi vėjuos be vietos.

Nuprausė žemę lietūs bevaliai
Be veido paliks tuoj rugsėjis,
Medžiai be veido, lapai bedaliai
Duosis kedenami vėjo.

Ak tas ruduo! Taip nostalgiškai lyja
Bedvasiais lašais nudažytais
Išvėdintų naktų.
Krenta gintaro šydas -
Kvepia rudenio lapais sulytais.

Ir taip liūdna - nėra kas priglaus
Mano širdį išplautą dangaus ...
Gervių klyksmas šermukšniuos nuraus
Saulės blyksniais lašeliuos lietaus.