Narcizas KaralaitisViduje iš išorės – gyvenimo išnara.
Tu man graži, kai kalbi apie grožį.
Mirties nėra, jei tai ne tavo klajonė.
Ypač sapnuojant, kai miegot nesinori.
Viduje iš išorės – spygliai delnuose.
Nekartok Delio šokio, matyto sapne.
Verki refleksyviai – išnyko skausmo riba.
Ar draskytum save, jeigu tu būtum aš?
Viduje iš išorės – keista meilės išraiška.
Juokinga, kad kančią paverčiame įpročiu.
Įsileisk į save šviesą, tamsą, pyktį ir juoką.
Stebėk, kaip tavo kūne nemokšiškai šoku.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2025-09-24 20:06
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 19:15
Pirmą kartą matau, kad puslapyje naršo 20 žmonių. Spėju, kad didelė dalis tik dėl komentarų mūšių. Bet tai yra puiku. :)
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 18:41
Eilėraštis yra: "Delio šokis". Beje, aš rami, o tu gerbiamas skaitytojau Kama Sutrius, pritaikyk sau patarimą, kurį nori duoti man, t.y.- nusiramink, ir komentuok publikuojamą eilėraštį "Delio šokis" gal ketvirtame komentare tai tai padaryti pavyks. (jeigu ką, filmas ne indiškas ir ne kovinis, ramus kaip tekanti upė, iš septynių dalių, trumpų) :),
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 18:34
Gunta, nusiramink, Indijos Karalaičio Narcizo eilėraštis tiesiog puikus kaip Tadž Mahalas. P.S. Jei tas tavo rekomenduojamas filmas indiškas - tai tokių nežiūriu. Mano prioritetas - bajevykai ir baravykai, t.y. filmai apie gamtą.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 18:17
Tai čia reiškia tu taip darai?
Aš autoriui sakau kaip matau jo minimą filmą- jei jis jį pamini tai jis jį matė- ir sakau, kad jei jo eilėraštį matau ne taip, kaip jis norėjo pasakyti, tai tokiu atveju filmą jis matė kitaip ne kaip aš - o kur tavo komentaras eilėraščiui? ;), Kama Sutriau, jau antras tavo komentaras, BET kaip tu matai PUBLIKUOJAMĄ eilėraštį, ir ką gali apie jį pasakyti nuo savęs, nei žodžio :( Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 18:05
gunta, tai tu ir komentuok EILĖRAŠTĮ, o ne rodyk savo erudiciją ir filmų išmanymą. 98 iš 100 neįdomūs tavo išvedžiojimai. Tie likę 2 - tai tu pati ir tavo ego.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 17:20
Kama Sutriau, Komentuok eilėraštį,
Niu o Kas tas "Deli Šokis"- filmą pažiūrėk,;) Gali ir paskaityti komentarą ilgą, ten jame filmo filosofija. ;) bet geriau Filmą pažiūrėk "танец Дели". JIS ant ADVAITA filosofinio pamato. O kas Advaita? Tada jau visą knygą skaityk, pvz "Absoliuto Alsavimas. Pokalbiai su Mudžiu." Bet kokiu atveju komentuok eilėraštį :) Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 15:53
O Dievuliau, kai kas čia visą studiją apie eilėraštuką parašė. Klausimas: ar kas gali tiek perskaityti? Ir svarbiausia: suprasti kas ten parašyta.
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-26 05:50
Dėkui, Egle. O man tavo mėgstamiausias eilėraštis apie peršiką.
Kartu su tais rudasnukiais gyviais suleidau dantis į jį, nors iki galo ir nesupratau, kas per patiekalas. :D Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-25 10:54
Puikus eilėraštis, emociškai gana sunkus. Labai patiko: "Viduje iš išorės – gyvenimo išnara."
Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-24 23:55
Gražus eilėraštis, bet kiekvienas, norintis išeiti iš jį apkabinsiu kančios- ir išsilaisvinti iš tos kančios apkaustų-turi juos nutraukti-peržengtį tą slenkstį-toks išsilaisvinimo iš kančios kelias- tokia funkcija filme tai balerinai yra delio šokio- jo gimimas buvo jos išsilaisvinimas iš kančios, kuri ją pagavo-kad pasaulyje yra tiek daug kančios. Bet joje atsirado nauja kančia-tai tas žmogus, kuris mylėjo ne ją- o jos nuostabų kūrinį, nes jį matydamas jis nebejausdavo savo kančios " kad jis už viską atsakingas, jis turi viską padaryti teisingai, jis viską reguliuoja-tai dvasinis ego.
Tavo Eilėraštyje lyrinis herojus myli ne šokį, o šokėją.( bet vėl-kad eilėraštį suprasti, turi būti atidžiai žiūrėjęs filma) 5. Blogas komentaras Rodyti?
2025-09-24 23:17
jei tu savo ranka prisiliesi prie mano rankos - tu nejausi mano rankos vis tiek, TAI NEĮMANOMA, tu tik jausi SAVO RANKĄ- TAI YRA, tu jausi ką jaučia tavo ranka liesdama mano ranką, bet mano rankos tu nejausi-ir jeigu mano rankoje bus suleisti marinamieji vaistai ir ranai bus padaryta nejautra, tu palietęs to nesužinosi, kadangi tu nejausi mano rankos- tu tik jausi savo ranką, ką ji jaučia liesdama mano ranką, bet mano rankos tu nejausi. o tai reiškia, tu negali šokti kitame, tu (tai kiekvienas iš mūsų) gali šokti tik savo šokį savyje apie kažką, bet vis tiek savyje. analogiškai kaip su ranka. --- o mirtis, tai mhmmm. juk visi žino, kad mirs, bet niekas nesuvokia, o kai suvokia, dažnas išsigąsta ( kaip ta seselė-sanitarė-medikė).--- o kaip su meile- o juk meilė jau gyvena kiekviename iš mūsų, ji jau yra, tik, ji miega - ir kartais ji būna pažadinta. ją pažadinti gali bet kas, nebūtinai kitas žmogus, bet kas gali būti trigeriu kuris pažadina miegančią meilę- ji pabunda ir pradeda dainuoti, vibruoja, o ego tada įsitveria į tą, kuris savo buvimu, meilę pažadino- tą meilę, t.y. ego į tą trigerį, kurio dėka meilė pabudo- tam trigeriui sako" aš tave myliu", nes ego nori visada jausti tą meilės vibraciją, todėl savinasi tą trigerį, kad jis visada būtų šalia, o to trigerio buvimas ir stimuliuoja pabudusią tą meilę, kuri šiaip jau miega, kiekviename iš mūsų... ji yra; , ir Ego, nenori netekti to trigerio, nes nori visada jausti tą jausmą-kada meilė yra pabudusi ir vibruojanti, ir pastoviai stimuliuojama, ---- štai kodėl būna, kad ego ir nusižudo-jis taip nori nubausti trigerį, kuris nori pasitraukti, arba gali pasitraukti, ir jį terorizuoja "aš tave myliu, jeigu tu išeisi, aš tau vaikų neatiduoti, arba aš nusižudyti, ir ant tavęs bus mano kraujas, tu kaltas", ir EGO, negali su tuo susitaikyti, kad vėl meilė užmigo-nebevibruoja-neteko trigerio, stimuliatoriaus. " oi, ", sako ego visam pasauliui, "sudaužė mano širdį, ji sudužo, meilės nėra, ak nėra, visi būkite draugais - sakykite, taip taip meilės nėra. " . o meilė tik vėl užmigo, trigerio nebėra - nebestimuliuoja jos. ir be tos vibracijos jau tada ego niršta, jam atrodo buvimas nebepakeliamas; žinai, kaip narkomanas gali persipjauti venas arba pasikarti negavęs trigerio- narkotikų. Palaima Kristui- jis Mylėjo visą pasaulį-visa kas gyva, visas Dievo arba Gamtos, sukurtą kūrinį - Pasaulį reiškia. ir tokiu būdu, kai Pasaulis pabudino jame esančią meilę, ir toks žmogus beatsirastų, vis tiek visur Dievo-Gamtos-Visatos, vadink kaip nori, o visur vis tiek yra tas jo sukurtas Pasaulis, Kristuje gyvenusios meilės žądintojas-trigeris, stimuliuojantis Kristuje Meilę, t.y. ją pažadinęs trigeris- Pasaulis. taip- Kristus liudijo meilę. ir Kristus pasakė- kad jis myli Dievą- reiškia Visą Dievo sutvertą pasaulį. ------ tai va, tas miestas Indijoje, pavadinimu Delis, toje Delio turgavietėje, pirmiausiai tai balerinai-šokėjai, sukėlė didelę kančią, tie vaizdai, kvapai, tose sąlygose, tose ir aplinkybėse vykstantis veiksmas-žmonių gyvenimas, skurdas, skausmai, ji pamatė gyvenimą tokiu, kuris jai atrodė, kad ji nepakeltų jo, bet tas gyvenimas vyksta (kaip Gautama Budda išėjęs iš rūmų, pamatė gyvenimą -senatvę, ligas, apie ką net nenutuokė, nes tie reiškini buvo nuo jo slepiami, jis jų nežinojo, o pamatęs nuliūdo, sielvartavo, ir palikęs viską-rūmus, juk jis buvo princas, karalius, paliko viską, ir išėjo išsilaisvinimo nuo ištikusios jį kančios ieškoti; ,ir taip, kol praėjo savo kelią iki nubudimo-išsilaisvinimo, nušvitimo- taip, palikdamas savo praminto kelio iki laisvės, savo mokymą - budizmą. sistemą-kaip jo protas iš širdis išsilaisvino iš kančios. tai va, ta šokėja Delyje, kai pamatė ko pasaulyje yra, ir tai gyvenimas, ir taip bus ir yra, ir kažkas jį gyvena ir visada gyvens, ir ji nieko pakeisti negali, tai vyksta - tai buvo begalinė jos kančia, tą suvokus, ją apėmė toks skausmas, ir ji nieko pakeisti negali, o kančia dainuoja kaip simfoninis orkestras, griaudėjo, drasko, plėšo, bučiuoja, laiko surakinus, nesitraukia, vibruoja taip, kad ji norėdama nukreipti dėmesį kitur, savo dėmesį, nuo to kančios skausmo, nes jis jai buvo nebepakeliamas, paėmė karštą įkaitintą geležį ir prispaudė sau prie krūtinės, " nu kaip? ir jie jį gyvena? ir tiems gyvenimams galo nėra, ir tai kančiai galo nebus, žinai, tokia kančia, kaip nueik į skerdyklą, kur atveža galvijus ir juos veda, ir skerdžia, ir pamatyk, pajausk tą galvijų liūdesį, baimę, pamatyk jų žvilgsnius, jų kančią, kuriai galo nėra, ir tu nieko negali pakeisti - parduotuvės pilnos, ir vis tos parduotuvės pasipildo, ir jei nebūtų mėsos, vajė būtų streikas, jie nori mėsos, ir jei visi atsisakytų mėsos, daktarai kalbėtų, kad tai pavojus, visi išmirs-juk tokie pinigai-mėsos pramonė, muilo - jų vis daugiau ir daugiau, bet rankos nuo to ne švaresnės, ir badaujančių vis yra ir bus... reiškia galo nėra, o tu pajustum tą galvijų kančią, ir norėtum ją sustabdyti, bet neina, skauda, ir tada, gal pačiuptum peilį ir įsipjautum, ar prisiliestum prie įkaitinto metalo, kad jos nebejaustum- kad kitur, toliau nuo tos kančios tavo dėmesys nuslįstų, bet žaisda užgytų nuo to įsipjovimo, ar nusideginimo, o kančia liktų kažkur giliai pasąmonėje, ir laikas nuo laiko būtų sužadinta ir pažadinta ta kančia. NU, pavyzdžiui, tu nueini į restoraną susitikti su draugais, klasiokais, ar studentavimo laikų draugais-ateina oficeantas ir sako visiems "ką valgysite, ar jau pasirinkote"? štai meniu, ir visi skaito, tariasi, klausinėja apie patiekalus, kas kepsnį su krauju, kas be kraujo-renkasi, šypsosi, laimingi, JŲ AKYS, jie džiaugiasi matydami vieni kitus, dabar valgys, šnekučiuojasi, gers vyną, o tau jau chaną-iš pasąmonės pabudo kančia, ta matyta skerdykla ir galvijų akys, jų baimė, ilgesys, nenoras į ją eiti, ir tokia vėl kančia, liūdesys, o draugai žino, kad mėsa yra paskersto galvijo, žino, bet nesupranta, kaip žino kad mirs, bet nesupranta... ir jiems jokios kančios ..., ir tu jau ligonis jų akyse,--- ir tavo kančia vis bręsta, kas dieną, kiekvieną kartą pažadinta aplinkybėse vis auga, vibruoja garsiau, laiko nelaisvėje, vis bręsta, auga kaip pumpuras rožės, ir pagaliau plįšta išsilaisvinimas, ji transformuojasi - kančia pražysta į užuojautą pasauliui-ir užuojauta ta pražysta kaip gėlė, gal paveikslu, gal šokiu, gal skulptūra, TAIP IŠSILAISVINI IŠ SAVO KANČIOS, EGO PERŽIANGIA ŠIOS KANČIOS SLENKSTĮ, tarkim KAŽKOKIU TAVO ŠOKAMU šokiu-kitiems žiūrintiems tai šokis, o tau jis buvo išsilaisvinimas iš kančios, tas gimęs šokis, tada būtų ne Delio šokis, o "galvijų skerdyklos, prie Švenčionėlių, šokis". ----- ir jis būtų toks stiprus- savyje išnešiojęs ir SIAUBO SUVOKIMĄ, KANČIĄ, UŽUOJAUTĄ-ATJAUTĄ, kad žiūrintis pajaustų savyje gyvenančias tas visas tų jausmų vibracijas. Stebintys tavo šokanti kūną žmonės, visa tai pajaustų savyje-nieko nesuprasdami pajaustų-PAjaustų SAVYJE ATSIBUDUSIŲ TŲ JAUSMŲ tas vibracijas, nes tas šokis vibruodamas energetiniais dažniais būtų trigeriu, kuris sutrikdytų ir pažadintų tuos dalykus (tų jausmų dažnius) esančius kiekviename stebinčiųjų. visi turi savo ego, kiekvieno ego būna užkabintas. kiekvienoJO ego turi savo slenkstį, tie slenksčiai skirtingi- bet kada yra užkabintas KONKRETUS SLENKSTIS, KONKREČIAME ŽMOGUJE, AR ŽMONIŲ GRUPĖJE, Organizacijoje-tai bus kolektyvinis ego tada, TAI JO ego- tai jo slenkstis, kurį jam reikia išmokti ir peržengti- tada jis (kiekvienas) pasidaro aktyvus AKTYVUS VEIKSME, mintyje, jis LIŪDI, JUOKIASI, NERIMAUJA, IEŠKO ATSAKYMO-KALTO IR TEISAUS... jis suaktyvėja, kai liečiamas jo ego slenkstis. pyksta, juokiasi, džiaugiasi, - žodžiu tada jis būna ne pasyvus, ne abejingas-tai ego MĖTOSI DRASKOSI PRIEŠ SAVO SLENKTĮ KURĮ DVASINĖJE ŽMOGAUS EVOLIUCIJOJE REIKIA PERŽENKTI. tą peržiangus prieini kitą-toks kelias į laisvę nuo ego ----- Tai toks geras intelektualinis filmas "Delio šokis" pastatytas su minimaliomis priemonėmis- karidorius, kibiras, suolas, muzika-kamera apšvietimas aktoriai, nedaug reikia pinigų, šito filmo pastatymui- bet gerų aktorinių darbų ir scenarijaus-stipraus turinio. ir jis sprendžiamas ne veiksmu- o tik kalba, idėja vystoma tik kalba. kaip stipriai ir organiškai jame dirba aktoriai - jie visa tai parodo, per kalbėjimą-tai labai sunku. žinoma, filmas intelektualinis todėl informaciją turi apdoroti girdimą ir žiūrovas, todėl dėmesiu turi būti susikaupęs, nes informacija plėtojama tik į intelektą - reiškia atidžiai klausytis, ir antrame dėmesyJE turi dar būti, tai klausydamas ir mąstydamas kartu, nes tekstai greiti, gretimai turi DAR žiūrėti kieno iš veikiančių herojų, koks ego slenkstis- kada kurio yra užkabinti ego. -- IR DAR, tema, ŠOKIS NUOSTABUS, BET JUK JIS IŠ KANČIOS, tai ką, kad jis būtų reikalinga kančią, kąąą?... -štai vidinis konfliktas, kai sakoma, " tai ką, tau kančia graži, tai palauk, reikia koncentracijos stovyklų, kad būtų tokie gražūs kūriniai?.. " iškarto protas taip išvarto-interpretuoja ir traktuoja reiškinį ;). niu va- nusinuodijo žmona- ir jis viduje supranta, " žmonai buvo kančia, tai ką, dabar galima paveikslą sukurti, juk jis žavisi kančios produktu, o ji per jį nusižudė?", tai jo slenkstis- jo ego-kaltės jausmas, lyg jis atsakingas už visą pasaulį-cha cha, jo ego toks didelis, toks susireikšminęs-lyg jo valioje, jo valdžioje kito valia ant savęs, cha cha, ir jis atsakingas, už žmonos daromus pasirinkimus, ( nes jie gi jo valioje), štai koks didelis jo ego-kuris turi suvokti, kad jis mažas niekelis, ne kontrolierius, ir negali atsakyti už kitų laisvą valią rinktis, patinka jam tai ar ne, o jis mažas niekelis, o nori būti dideliu, kad yra bailiukas tas ego, ir jam būtų saugiau, jei jis kontroliuotų visų valią rinktis... jo slenkstis, suvokti, juk tai ne jo valdžioje-pasaulis yra aplinkybės, o reakcija, santykis į jas, tai yra kiekvieno laisva valia pasirinkti-santikį, reakciją, veiksmą į esamas aplinkybes, kurių negali pakeisti. geras filmas, ir filosofinis ir įdomu žiūrėti ir stengtis suvokti ego anotomiją-kada paliestas jo ego, ten kiekvieno herojus- herojus pasidaro aktyvus. skauda širdį tada :). tokia simptomatika. o ta motina, jai gyvenimas t.y. jos ego taip mato-gyvenimas yra kančia, ir jai reikia draugės, ir ji net savo dukrą norėtų matyti kenčiančią, jos ego taip nori, nori turėti draugų kančioje, kad jis Ego įmanytų matyti dukrą kenčiančią, ir sekančią " mamyte, mokyk mane, tu stipri, gyvenimas kančia, ak ak"... tai tos moters kuri mama ego slenkstis-ji jį peržengia, suvokia ir suvokus tą slenkstį atsiprašo, juk per tą aklumą vis kankino dukrą, o tai buvo jos slenkstis-jos ego... :) niu visi ten slenksčiai įdomūs, ir visus juos gali savyje atpažinti, atrasti, kur pats gyvenime esi stovėjęs prie vieno ar kito tokio pobūdžio slenksčio savo, savo veiksmus įvardindamas, pateisindamas, nors tai buvo visai ne tiesa-taip ugdosi dvasia, toks dvasios tobulėjimo kelias. taip tobulėja ir švinta protas, jei sąžiningai nuoširdžiai ir tikrai sąmonėti nori.---- DAR YRA LABAI GERAS FILMAS, APIE TĄ PATĮ-EGO IR MEILĘ- IR KELIĄ. bet jo pastatymas brangus, lyginant su šito filmo išlaidomis. "REVOLVERIS". 2005 metų filmas, jei neklystu. Jis praėjo savo ego visus slenksčius, jį pažino iki panagių, ir paskui jau nuo savo ego išsilaisvinęs-reiškia išsilaisvinęs iš kančios galėjo matyti kituose, kas juose kalba-ar ego, kokiu slenksčius turi, ( ego mirdamas žmoguje, kada nukarūnuojamas yra, pradeda visaip gąsdinti sąmonę, kad tojį jo nenukarūnuotų, jis sako aš tavo draugas , neatsisakyk manęs, paskui sako aš tavo šeimininkas, bijok manęs... žodžiu :)
|
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |