Toks nunokęs raudonas koljė (skirtas kažkokiai mergai Valentino dienos proga)

ten kur baigiasi tavo pakaušis
mano pirštai nuraško žvaigždes
veša smilgos ant krešančių vingių
horizonto krante
pasiilgau

krenta kreminių kriauklių krisleliai
ant kaktos
nuo šakų
iššukuotų plaukais
ir drugeliais
vėl sakai
negalėsi paleist mano žvilgsnio
savo vingiais
gležnučių pečių
pasiilgau

mano kilpoj tik smilgos
savo šluotom
tau strazdanas šlavę
tu jas lūpomis tyliai suvilgai
mano saulėtą žemuogių trelę