Saulėlydžio brastoj

Man patinka kai leidžiasi saulė,
Tuoj tyla paupy nusirengs,
Jos žvaigždėtus batus vėjas gaudė
Ant tamsėjančio upės vandens.

Žaros degino nuogą krūtinę
Paskutiniais šviesos spinduliais,
Saulės ištiestą ranką auksinę
Pabučiuos ir ją švelniai paleis.

Žengs tyla savo batais žvaigždėtais
Nuogą kūną išmaudžius žaroj,
Saulėlydžio gurkšnio įkvėpus
Šoks per naktį rugpjūčio brastoj.

Ir jaučiuosi apgirtus truputį
Nuo saulėlydžio vyno rugpjūty,
Man patinka toj būsenoj būti
Prisipylus į taurę dangaus.