TraKiška Džiuljetos ir Romo istorija naujai išguldyta Viliaus

Tave seniai žinau kaip ryto riterį,
kuris sukalbėjęs neilgą poterį
išsivedi šunį Lesį Valterį į Panerį,
tenai į paukštelių čiulbesį giliai pasineri,
nerūpestingai švilpaudamas eini palei vandenį,
blogas mintis nuo savęs nugeni
ir pamatai besimaudančią moterį nuogą,
mėgstančią saldų gyvenimą ir likerį,
gražią kaip uogą...

Neabejoju, kad mandagiai pasisveikini
ir oriu elgesiu ją greitai pakeri,
bet pinigų tai ne per daug turi,
todėl tik vyno su ja šiek tiek išgeri,
ir visi aplinkui tau tampa malonūs ir geri,
nes tu ją beprotiškai įsimyli...
O kas vyksta toliau – istorija tyli...

Deja, po savaitės ji tau atsibosta,
nes pasirodo esanti įkyri.
Ir tu vėl nori grįžti į senąjį uostą.
Net į kovą su išnaudojimu pakyli.
Grasini pasidaryti net harakyri,
todėl gauni antausį ir į užpakalį spyrį.
Nenori su ja eiti į ministerijos pokylį...
Taip, tu viską teisingai supratai,
šis eilėraštis gimęs iš būties
nepretenduoja į minčių ir jausmų gylį,
ta moteris ir elgesiu panaši į hitlerį.