Tas mano jausmas,
sproginėja skausmu širdis...
Ir niekur būti nebegaliu,
iš rožinės raaudona virstu.
Taip sodriai rėžia akį,
ir kraujas tvinksta...
Širdis stoja, realybė dingsta,
stingsta rožinis kraujas gyslose.
O sako vynas - kraujo raudonas.
O man tik rūpi į Pietinį parvažiuoti.
Man baugu, stingstu,
raudonu nuo kraujosrūvų veidu mingu.
Raudona iš rožinės likau.
Paklydau, nutirpau, išnykau...
Raudono vyno jam,...
O aš jau vyšniomis kieman.
2004, Šiauliai, iš užrašų.