20 metų

Dvidešimt metelių,
ar patikėti tu gali?
Virš žmogaus galimybių gal dar,
tu tik dėl manęs esi?

O kas po tų dvidešimt metų,
gersiu su Angelu arbatą...
Visai išėjusi.
Visai su raudonais batais...

Po dvidešimties metų...
O gal 20 atgal?
Ko gi tu nori?
Juodos mažos suknelės gal?

Po dvidešimties metų,
po tų viršžmogiškų nesąmonių...
Tylėsiu su angelu, gersiu arbatą,
tylėsiu ir dūlės mano karstas...

Mažoje geroje jaukioje tyloje...
Mintyse eilėraščiuką dėlioju.
O kas man visgi karste?
Kad prisiminčiau tave mūsų sapne.