Širdis ir Saulė

Peiliu supjaustytas pasaulis
Iš nevilties ir siaubo
Krauju pasruvus baimė
Užpildanti skausmingą griūtį.

Pasaulis stabteli suvokęs
Savo būties negrįžtamumą
Taip, jis grįžta dar syk atsimerkt
Bet tik trumpam, jog įsimint.

Kas taip brangu ir nuoširdu
Kovodamas vėl atsiskyrime
Palikdamas šį gamtos kūną
Panirdamas į ramų miegą.

Laikas sustoja,
Sąmonė tyliai išsiplečia
Ir Tu vėl egzistuoji
Ne, nebe šiame laike...

Kitoj erdvėj,
Kitam sapne
Kitoj realybėj
Mes visada drauge.