Sibiro tremties prisiminimai-21

biro tremties prisiminimai-21

          Pagaliau 1952 metų Kalėdos- labai laukiama šventė. Kalėdos buvo Šventė nuo kurios tremtiniai skaičiavom laiką kiek pragyveno ir kiek dar teks gyventi svetimame krašte. Tikėjo, kad po kiekvienų Kalėdų ateis permainų metas.

    Šiokios tokios permainos prasidėjo. Iš Kansko, elektrai gaminti, atgabeno garo katilą. Kremliaus valdžia paskelbė, kad be elektros Komunizmo nepastatys; „Komunizmas tai tarybų valdžia- plius visos šalies elektrifikavimas“. Į penkmečio programą įtraukė ir paskelbė jaunimo mobilizaciją -steigti savanorių brigadas ir vykti į komjaunuoliškas statybas užkariauti Sibirą, statyti ant Jenisėjaus Krasnojarsko hidroelektrinę, vėliau, po metų kitų, ant  Angaros upės Bratsko hidroelektrinę, dar po kelerių metų tiesti Baikalo-Amūro geležinkelio magistralę ir naujų miestų statybom. Poetai kūrė eiles, kompozitoriai dainas statybininkams, geologams, statė propagandinius filmus apie melžėjų, kiaulininkų meilę  piemenis.  Ką visa tai reiškia Sibiro platybėse? Erdvėse, kur gyventojų tankis keli žmonės 100 kvadratinių kilometrų plote?  Tai reiškė vieną, kad Kremlius ėmėsi gudrybės- suvilioti  jaunimą „romantiškiems žygiams“ ir išgabenti iš europinės sąjungos dalies; Ukrainos, Baltarusijos, Baltijos šalių  gyventojus kaip savanorius.

    Kol grandiozinės statybos vyks kelerius metus, mažesniuose  Sibiro gyvenvietėse gyventojus pažadėjo aprūpinti pigia elektra pasitelkus nurašytais siaurukų garvežių lokomotyvus.

      Tokį minį-lokomotyvą, žiemą, ant rąstinių velkių, iš Kansko  atgabeno į Abano gyvenvietę. Rudenį, iš Kansko  pristatė  specialistų; kelias brigadas elektrikų, inžinierių, -visą rudenį darbavosi, -vedžiojo  namuose laidus, karstėsi mediniais stulpais- tampė lygiagrečiai su telegrafų ir radijo laidais elektros laidus. Šie darbai buvo pradėti iš anksto-1952 metų  rudenį. Kai žiemos pradžioje atgabeno „garo turbiną“-lokomotyvą, reikėjo surasti vietą kur patalpinti. Surado. Surado vietą šalia veikiančios lentpjūvės. Inžinieriai buvo apdairūs, matėsi, kad šią operaciją atlieka ne pirmą kartą, -garvežiukas buvo ruoštas atlikti tik dviem  funkcijoms; gaminti elektrą ir sugausti „aliarmo“ švilpuką. Bet, norint atlikti šias funkcijas, kad sklandžiai veiktų visos mechanizmo sistemos reikėjo atlikti nemažai darbų. Elektrą gaminti ne juokas. Užvirinti vandenį katile, iki ribos, kol  garai sukelia spaudimą į cilindrus, kad  įdarbintų alkūninį veleną ir dirbtų ištisą parą, -yra viena, -pagaminti pakankamai garų reikia daug akmens anglies. Sukti du masyvius ketaus  ratus su permestu plačiu diržu-  prie  generatoriaus reikia keliolikos arklių galios.

      Kad lokomotyvas nenuvažiuotų pašalino ratus, kad sumažėtų svoris, kabina ir visos kitos ne reikalingos detalės buvo pašalintos, - ženkliai sumažėjo masė, -tapo panaši į turbiną. Vietoje priekinių varomųjų ratų, prie ašies sumontavo du mažesnius kybančius masyvius  cilindrinius ratus. Vienas  ratas, iš kairės, diržų pagalba suka generatorių ir gamina elektrą, kitas iš dešinės, pagal poreikį, suka lentom  pjauti  įrenginį-gaterį. Gaunasi tikra įmonė.

      Vietą „turbinai“ pastatyti buvo  paruošta iš anksto- išbetonavo fundamentą, ant betoninio pagrindo paklojo papildomai, vibracijai atsparius įkaitintu  degutu  impregnuotus  maumedžio pabėgius, „Turbiną“ tarnaus ilgus metus, o čia žiūrėk, ir  „komunizmas“. Kai „turbina“ bus pastatyta atitinkamai pagal  projektą, kitus statybų darbus atliks  vietos, dviejų „kolchozų“ statybininkai-tremtiniai. Suręsti priestatą su pastoge anglim ir malkom sandėliuoti laiko iki Gegužės-1-osios turėtų pakakti. O elektros, ko greičiau norisi visiems

      Vietos valdžia nekantravo ir rekomendavo, kad būtų  geriau atlikti darbus iki Kovo-8.  Kaip gražu ir malonu bus pasveikinti moterims kai visų namuose sužibės elektros lemputės. Akmens anglim ir malkom aprūpins, pastogė palauks, svarbu, kad turbina suktų generatorių i tekėtų elektra.

    Netikėtai, valdžia susizgribo -susidūrė su elektrinės valdymo problema. Nei direktoriaus-elektrinės viršininko nėra, mašinisto nėra, kūriko nėra, mechaniko nėra.  Teko rajono valdžiai sukviesti neeilinį posėdį -pasitarti. Susirinko, pasitarė ir nutarė kreiptis į aukštesnę valdžią. Pasiuntė skubią telegramą. Gavo skubų atsakymą;“ Pagal planą, pas jus, nuo rudens, Abane, dirba 2-inžinieriai -komunistai ir 4 elektrikų brigados. -Iki Gegužės -1-osios, o dar geriau būtų, kad iki Kovo-8-osios. -Reikalaujame, draugai, Abano gyvenvietę elektrifikavimą baigti iki Kovo-8. -O dėl kadrų elektrinę valdyti,  spręskite patys... -Imkitės iniciatyvos, draugai. -Penkmetį reikia vykdyti per keturis metus, -  taip per suvažiavimą įsakė draugas Stalinas. -Reikalaujame, kad Kovo-8 dienos išvakarėse įvyktų  Abano elektrinės atidarymas, -Atvyksime atlikti kontrolinį elektrinės atidarymo ceremoniją- nukirpti juostelę.

    Abano valdžiai teko  skubiai mobilizuotis. Elektrinės direktorių surasim, kūriką surasim, bet turbinos mechanizmą išmananti mašinistą ir mechaniką teks paieškoti. Komendantui Bykovui sukosi galva, -Sugalvojo. -Reikia skubiai sušaukti neeilinį gyvenvietės valdžios pasitarimą.

    Po savaitės, tremtinys Vladas Šukys-tėvas ir sūnus Vladas Šukys gavo šaukimą atvykti į Komendantūrą. Prieš metus, sūnui Vladui buvo leista prisijungti prie šeimos atlikti tremti kartu su tėvais. Vokiečių okupacijos metu Vladas  mokėsi Telšių amatų mokykloje metalo apdirbimo specialybes. Antrą kartą  grįžo rusai, okupavo Lietuvą, Vladą ir jo draugų grupę surinko ir ištrėmė į Sibirą, į Baikalo ežero salą toliau nuo sovietų okupantų „nuodėmės, kad pamirštų apie Rainių tragediją. Saloje gyveno keletą metų. 1951 metais pavyko susisiekti su tėvais, pateikė valdžiai prašymą apie galimybe susijungti su šeima- tęsti tremtį kartu. Po ilgo laukimo, leido prisijungti prie šeimos -tėvo Vlado ir mamos Marijonos. Netikėtas raginimą atvykti į komendantūrą neramino, bet, teko paklusti. Nuvyko. Dėl visko pikto apsidraudė, -po milinę striuke pasivilkto storesnę avikailio liemenę, vatines kelnes, apsiavė kietesnius veltinius, pasiėmė maišelį „cukorių“-duonos džiūvėsių ir prisistatė nurodytu laiku komendantūroje.

    Komendantūroje vyko neeilinis Abano gyvenvietės valdžios posėdis. Du Vladai- tėvas ir sūnus pasibeldė į duris. Duris atidarė sekretorė -leido įeitį. Tėvas ir sūnus, nusiėmę kepures, mandagiai linktelėjo galvas-pasisveikino.  Komendantas Bykovas atsistojo, parodė  dvi kėdes- leido atsisėsti. Už stalo, padengtų raudonu audeklu, sėdėjo Abano rajono komunistų partijos sekretorius Samšedinovas, gyvenvietės atsakingasis sekretorius ūkio reikalams Spiridonovas, komendantas Bykovas ir sekretorė  Liudmila, Komendantas Bykovas atvertė dvi bylas ir pasitikslino pavardes.

        -Taip, tikrai -Aš esu Vladas Šukys-tėvas, o čia, mano sūnus Vladas Šukys.

      Supratau- tėvas ir sūnus... -Gražu. -Turiu  jums pateikti kelis klausimus. -Atsakysite teigiamai -pokalbis bus baigtas, - problema bus išspręsta.

    -Klauskite, -atsakysim.

    Pirmas klausimas, - Lietuvoje buvote buožes, turėjote javų kuliamąją mašiną, taip pat turėjote mašiną sukti lokomotyvą?

      -Taip, turėjome kuliamąją mašiną ir švedišką lokomatyvą -“Blakston“ turėjome, bet dabar neturime, -nacionalizavo. Turėjome dar antrą, anglišką lokomotyvą-“Herkulės“, taip pat nacionalizavo, -suka kolchozo malūno girnas.

  -  Vadinasi jus išbuožino?

- Taip, atėjo sovietų valdžia ir nacionalizavo, o mes čia.

- Na gerai, -. nepykit, Vladimirai. Turim aptarti svarbu reikaliuką. - Girdėjote, kad Abane statome elektrinę?

-Teko girdėti, bet prie ko čia mes?

  - Reikalas delikatus, bet va, turim problemą, reikia specialistų... kad elektrinė veiktų reikalingas mašinistas ir mechanikas. -Jūs su sūnumi labai tiktumėte. -Pagalvokite, -gerai pagalvokite, Vladimirai. -Iki elektrinės paleidimo 1953 metų  Kovo-8 laiko yra. -Gerai pagalvokite ir po savaitės atsakykit. Lokomotyvo montavimo darbai  vyks netrukus,  statybos darbai prasidės kai lokomotyvas suks generatorių ir gamins elektrą. Komendantas Bykovas susijaudinęs pritilo, patrynė delnais ir po pauzės tarė: -    -Naujiems -1953 metams, aikštėje prie gaisrinės norime pateikti siurprizą- įžiebti elektros lempučių girliandą. -Tai bus mažas žingsnelis mūsų gyvenvietės nušvitimui, bet, didelis žingsnis ateičiai- mūsų viso Abano rajono apšvietimui.

      - Galite eiti, -šiandieną esate laisvi, draugai Vladimirai.

    Tėvas ir sūnus Vladai nesitikėjo tokio pokalbio, be reikalo jaudinosi. Kaip reikės dabar naktimis užmigti? Kaip paaiškinti žmonoms- Marijonai ir Leokadijai. Ką pagalvos ir pasakys tremtinių bendruomenė. -Ooo varge... Pasiūlymas tolygus įsakymui. -Sutikti blogai, nesutikti dar blogiau...