Prozinis eilėraštis

žinai kiaip būna miegas, būna sapnas
gausis Makalynė
tai nerimta,
ne ne gausis Makalynė
nerašyti
turi būti bendras
saulės spindulys man nosį kutena.

tetulė mano, Katrė Makalynė

Zenka Katrę Makalynę
Pažino Birželio trečiąją
Kai ji davė jam beržinės košės

Bulves jai poto sodino darže
Agurkus ravėjo, pomidorus
O ji nagus lakavosi
Kartais pastaugdama ir susilaukdama atsako.

Ir vieną kartą jis atnešė neplautų ridikėlių
Katrė plaukus šukavosi žaliom šukom
Rudis lojo būdoj,
Dvikojis.

Šiaurinis ledas atpūtė piktuosius pingvinus
Dantys pabiro, užmėlynavo veidai, ypač paakiai
Greitoji išvežė priešingais keliais,

Pasiilgau tetos
Ji man šukavo plaukus
Ir keisdavo naktipuodį.