Skurdas

Pilkas vakaras nakties
Man nešantis vien rūką
Neįkandamos būties
Kur duona gabaliukais.

Neįperku aš knygų norimų
Neįperkų vaistų ir pramogų
Mano namai tik mažas urvas
Kur kvepia nebūtim.

Laiškais samsaros
Man tuštumą kasryt tapai
Jog išsiilgusi Tavęs
Vien Tavo vardą atsiminčiau.

Gyvenimas tik susapnuotas
O perskaityt ar spėjai?
Kol aš su ryto angelu svarsčiau
Kur gi pabiro briliantai...

Išaušus rytui nevilties
Mirties šviesa apakinai mane
Kur aš tapau Tavim
Ir amžinybėj su viltim.

Kur tie draugai patapė priešais
Ir kur tie žmonės su širdim
Apkarpytais laiko skliaustais
Ir nebylia širdim - patapę pamokom.

Vien vėjo dvelksmas
Man primena rytoju
Kuriam aš būsiu
Apsivilkus Tavimi.