Mano Pegasas arba kai išalksti poezijos

Pegase mano, kaip seniai bloknotas
Neskaitė mums sudrėkusių eilių
Ir nematyt naktinės  žvakės šokio
Tamsiojoj panoramoj atšvaistų.
Ateina mintys - tiesios, nušlifuotos,
Suderintos bemiegės patirties.
Jos tokios tikros, dailiai sušukuotos:
Prisės ant sofos - mūsų nepalies.
Aš pasilenkus tau sparnus išplausiu
Iš ašarotų praeities akių,
Kur  liko dar lašelis streso, skausmo
Bei atmintis beprotiškų šėlsmų.
Kai nežinojau, ką turėsiu kviestis,
O ką prakeikti, ką apglėbt rauda,
Kai dar norėjos keistis, bėgti, stiebtis,
Pašaukt ar išvaryt, bučiuot tave.
Pegase mano, noris dar kartelį
Pakilt į dangų ir nebot nukrist,
Ir darsyk į blaknotišką lapelį
Strofas betiksles padrikai rašyt.