rašyk.lt: Kūriniai / Kristina Gudmonaitė 1985 07 / Apie neurasteniją baltomis eilėmis

Tiek jau to kad gyvenu sapne...
Ar tu mane prisimintumei, jeigu turėtumei galvą?
Ar tu turi neurasteniją savo sielos-vaiduokliškame būvyje?
Aš vis gyvenu su neaiškiu eiliuku už parankės.

Ta tyla
ji tiesiog žudo.
***

Norėčiau išsisakyti, atsiverti, net tas nerimas...
Nerimauju dėl to ko nesuprantu, dėl šeimos, dėl ateities.

FATALITY

Man baugu, man kelia nerimą, man kelia šoką.
. . . muzika tai... šoki...

Blogas komentaras Rodyti?

2025-06-16 22:13

Trantsliukatoriuts Agu Kitkits

Kol dar turi jėgų nerimauti, gal ir gerai tada...nets, jei, pavyzdziui, net nerimauti neturėtum jėgų, arpa tietsiog neorėtum ir tik tspoktsotum kazkur tai į tolį, negalvodama daugiau apie nieką, net apie eiliuką uz parankėts, tada...kazin kaip pūtų tada...galpūt ir gerai, pet turpūt, nelapai kats to norėtų...pet, jei, pavyzdziui, tietsiog taip nieko negalvotum ir vititkai ramutė tietsiog tsėdėtum, tietsiog gal its laimėts, tada tikrai garantuotai pūtų gerai, taip?

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)