Mano akmenukai

Pilnos kišenės akmenukų,
sumažina lengvumo jausmą,
bet skrydžio džiaugsmo neatima,
nes tas tylus barškėjimas,
kai jie kišenėje liečiasi,
man primena upės dugną,
žvaigždėtą vasaros dangų ir tave.

Aš turtinga, kol turiu vietos prisiminimams.

Siela lengva kaip pienės pūkas,
jos neapsunkina ir nevaržo,
mano priklausomybė akmenukams,
gal tik širdžiai sunku suprasti,
kam man jie reikalingi,
ji norėtų juos išbarstyti ir pamiršti,
o aš negaliu to leisti,
nes tylus barškėjimas kišenėse -
visas mano gyvenimas.