Trys eurai

Vaikinas žvilgteli į šalia stovinčią merginą ir įmeta tris eurus į benamio puodelį. Po to jis įeina į mėgstamą kavine, laukia dvi minutes kol pagaliau ateina jo eilė:

- Kapučino su dviem šaukšteliais cukraus.

- Du eurai, penkiasdešimt centų, - pasako pardavėja ir nuspaudžia aparato mygtuką. Vaikinas iš kišenės išsiima piniginę. Dešimt, penkiolika, šešiolika... Randa šešiolika centų.

- Keista, aš tikrai turėjau kelis eurus.. Palaukite sekundėle, - apieško visas kišenes, dar kartą apžiūri piniginę. Nieko neranda.

- Oi... - prisimena, kad atidavė pinigėlius benamiui.

- Atsiprašau, norėčiau atšaukti užsakymą... Reik skubėti į darbą, - tai pasakęs sparčiai išeina. Susiranda benamį ir paprašo:

- Labai atsiprašau, bet ar galėtumėte man atiduoti tuos pinigus? Man jų prireikė...

- Patys padavėt, kodėl turėčiau grąžint?

- Na.. Norėčiau kavos nusipirkti, bet neužtenka pinigų.

- Negali nusipirkti kavos? Vargšelis... O aš jau antrą dieną nieko nevalgiau.

- Bet tai buvo mano pinigai, atiduok!

- Aš tau nieko neduosiu, nešdinkis!
Vaikinas piktai nueina į kitą gatvės pusę, atsisėda ir atkiša delnus kaip benamis:

- Aš irgi taip moku!
Jie į vieną kitą piktai žiūri, bando išprašyti daugiau pinigų už kitą. Vaikinas pamano, kad vaikams duos daugiau, todėl jis išsitraukia telefoną, įveda naršyklėje „Liūdnas vaikas“.

- Bus gerai... - radęs nuotrauką, parsisiunčia.

- Labai atsiprašau, ar galėtumėt kiek nors paaukoti? Mano sūnus dabar mokosi, o aš negaliu jo pamaitint.. Prašau, duokit kelis centus duonai, - Vaikinas parodo praeiviams parsisiųsta nuotrauką.

- Dėkui, duok Dieve tau sveikatos, - Vaikinas dėkoja praeiviui, davusiam pinigų.

- Prašau, paaukokite man irgi.. Aš irgi jo sūnų palaikysiu.

- Ačiū, tu mane - Eeee, jo vaiką gelbsti, - benamis padėkoja praeiviui.

Valanda praeina, vaikinas supranta, kad benamis į jį nebežiūri. Taigi atsistoja, prieina prie jo, pasižiūri. Benamis užmigo.

- Puiki akimirka atsiimti pinigus, - Vaikinas paima benamio puodelį ir suskaičiuoja visus surinktus pinigėlius.

- Tik euras... Taigi tau daviau tris, kas nutiko? - Vaikinas pastebi benamio maišelyje duoną ir mineralinio vandens butelį.

- Jis seniai juos išleido... - Vaikinas pasiima visus likusius pinigus ir pasprunka. Iš viso jis turi pusantro euro. Staiga sugalvoja, kaip dar gauti pinigų.

Įeina į parduotuvę, susiranda pigiausius tušinukus. Nusiperka tris po penkiasdešimt centų. Lauke jis prieina prie stotelėje stovinčių žmonių ir pasiūlo:

- Sveiki, jums nereikia tušinukų? - Beveik visi atsisako, tačiau po valandėlės vienas žmogus paklausia:

- Kiek kainuoja?

- Vienas tušinukas kainuoja eurą, o du - du eurai penkiasdešimt.

- Pala, pala, pala. Galbūt kažko nesupratau. Tai jeigu daugiau pirksiu, man brangiau kainuos? Neturėtų būti atvirkščiai?

- Na, jeigu perkate du, tai reiškia, kad jūs labai jų norite, todėl sumokėsite daugiau.

- O kas, jeigu aš pirksiu vieną, o tada dar vieną?

- Na, jei atskirai, tai abu po eurą.

- O tai nėra tas pats?

- Nesuprantu, ko klausi. Du brangiau už vieną.

- Dieve tu mano... Kiek visi trys kainuoja?

- Keturi eurai, toks pat principas kaip su dviem.

- Žinokis... Pirksiu, nesvarbu, - Žmogus pasigaili jo ir paduoda keturis eurus.

- Labai ačiū jums! - Vaikinas paduoda tušinukus ir nueina tiesiai į kavine.

- Kapučino, keturi šaukšteliai cukraus! - Išdidžiai užsisako, džiaugdamasis, kad pagaliau galės išgerti kavos.

- Ar jūs tikras, kad norit tiek daug cukraus? - Pardavėja pažvelgia į jį nustebusi .

- Taip, padarykit taip, kaip prašau! - Liepia manydamas, kad dėl savo pastangų nusipelnė daugiau cukraus. Paduoda pardavėjai pinigus.

- Kava bus paruošta už trijų minučių, atsisėskit, - jis atsisėda ir kantriai laukia. Po keleto minučių pagaliau atneša kavą.

- Ačiū, - Jis paima puodelį. Kaip skaniai kvepia... Palaukia, kol atšals truputėlį ir išgeria gurkšnelį... Iškart išspjauna ir padeda puodelį.

- Fuj, per saldu! Reikėjo prašyti tik trijų šaukštelių...