Metai tai mūsų turtas
Džiaugsmų ir negandų sukurtas
Metai tai patirtis
Žila galva bei išmintis
Metai-vis mažiau klaidų, negatyviųjų pamokų
Bet vis dar lieka klausymų
Ne viską kartais supranti
Sustabarėjęs gal esi?
Jau lygtai viską praėjai
Bet ar elgiesi tu gerai?
Jau nežinai...
Gal kartais būni per smarkus
Ir abejoji ar esi teisus?
Bandai įrodyt tiktai savo tiesą,
O gal ji ne viena, ar tai ne tiesa?
Gal reikia arklius pristabdyt
Nusiramint, įsiklausyt
O gal ramybės palinkėt
Daugiau klausyt, mažiau kalbėt
Bet, kaip save užprogramuot
Kad patylėt, neišsižiot
Kaip sustabdyt minčių, emocijų gausybę
Gyvenimo tėkmėj beribėj
Kaip norisi visiems būt ir teisingu ir geru
Savęs juk neišjungsi mygtuku...