Naujas vanduo

Jeigu kartais rūkas pakils netikėtas
Pavasarinio ledonešio lietus nežadėtas
Išplaus krantus ir atrištas valtis nuneš
Tu nepamirški ateiti pasveikinti naujo vandens.

Naujas vanduo tarsi naujas kvėpavimas grįžta
Medžių kamienuos naujo derliaus žiedais jis pražįsta
Sukasi vėjo verpetai srauniam Nemune
Naujos bangos naujam vandeny jau neša tave.

Atsisėski prie šito vandens tu arčiau
Ir pažvelki į širdį tu jo atidžiau
Gal jis tau pasakys apie savo jaunystę
Apie smėlio krantus, apie meilę ir apie draugystę.

Jis tavo norus ir tavo svajones supras
Kelią į krantą vienintelį tavo suras
Duos tau laivelį, laimingai keliaut palinkės
Jei sugrįžt pažadėsi, tai ir jis vėl sugrįžt pažadės.

...

Štai išsisklaido lyg rūkas pavakary
Tavo gražiausi troškimai neramiam vandeny
Bet tu patikėk, jeigu tavo viltis neišnyks
Naujas vanduo tavo sieloj šaltiniais ištrykš.