Tinklas

Pravėrus duris į šviesą,
Tave pasitinka tinklas,
Nuo šakos lig šakos
Lipnus ir baltas.

Apraizgė šulinį seną,
Pasiekė langus,
Mažos ir riebios lervos.

Apmirė tujos,
Neliko gyvybės
Nė lašo.

Praeit neįmanoma
Belieka laukti,
Pasilikti už lango.

Kasdien šis tinklas tankėja,
Vis daugiau apima kiemo,
Paliečia pirmąsias gėles...
Artėja prie laiptų.

Tavo batai lyg vilna,
Padengti jų tinklo,
Kyla link veido.

Kur tik eini, vis krenta
Vis purtais nuo savo kūno,
Riebias ir baltas.