Saulei nusileidus, vieversiams nutilus,
Norisi miegoti mamą apkabinus.
Kol žaislai sapnuoja ir knygutės kalba,
Mes dar nenutuokiam, kaip mama mus saugo...
Augant bėga laikas, dienas keičia naktys,
Tik mama suvokia koks išties pasaulis.
Kai mums teks išeiti, ji išliks stipri,
Plaukus glostys ir sakys: dukryte tu tik būk kantri...
Ir po daug daug metų. Mes suprasim tiesą,
Kas mums taps svarbiausia, ko išties norėsim.
Saulei nusileidus, vieversiams nutilus,
Norisi miegoti dukrą apkabinus...