O vėjau nešk plazdenimą drugelio
Pražydusio senos obels žiede,
Tu nešk, nunešk čiurlenimą upelio,
Kuris almėjo vieversio giesme.
O vėjau nešk lietaus lašų spindėjimą
Iš laumės juostų saulė kur nužers,
Tu jam nunešk nors mažą palytėjimą
Sparnų drugelio žieduose obels.
Ir kai pabers lietus lašų žėrėjimą
Žieduos obels - drugeliai suplevens.
Pajusi kūnu slenkantį virpėjimą,
Nes tau į širdį gegužis pripėdens.