Supas vakaras tylą susėmęs
Į pražydusio klevo šakas,
Būtum tu šalia jo atsisėdęs
Tyla kristų į tavo rankas.
Ar esi delnuose laikęs tylą,
Kai vakaras merkia blakstienas,
Kai sodai pavasary žyla
Ir galvas nulenkia purienos?
Prisigėrus žaros sutemų
Vakarėjant tyla žieduos supas
Ir nukritus ant šiltų delnų
Sušildo sušalusias lūpas.
Būtum tu šalimais atsisėdęs
Po pražydusio klevo šaka,
Būtų klevas nuogai nusirėdęs
Ir ant lūpų pakvipęs tyla.