rašysiu

koks būtum
jei būtum tėtis
po miškus vizginantis uodegėlę šuo
kaip greitai įsimylintis viską
gėles, samanas, purvo balas
darai keisčiausius dalykus
kurių nedaro joks kitas gyvasis
koks tu esi
aš dar nesužinojau
vandeniu nusipraususi akis
pasakysiu sau nebeturėti
net mažiausios
matematinės vilties
kad tave vėl sutiksiu
koks esi
negalėjau suprasti
gal tyras vasaros dangus
nusprendė laikus suvesti į vieną
kregždės rėkiančios tarp mūsų
ir mes
ir tu
gaila, taip ir nežinosiu
koks bebūtum
keista
aš vis dar ieškosiu