* * *
Juoda duobė. Tamsi, juoda...
Nevark, čia nieko neberasi...
Su ja per amžių, visada
Ilgai, beprasmiškai bariausi...
Aš tos duobės nesupratau,
Sieloj, minty — visur juoduoja...
Į ją nesyki aš kritau,
Ir niekaip neišsivaduoju...
Juk nepabėgsi nuo lemties,
Neužgesinsi saulės blyksnio...
Ir veltui ištisai kremties —
Toksai esi ir pasiliksi...


Edvardas










