Šiandien nutariau atsikratyti knygomis.
Sukroviau jų kalną iki dangaus
ir pakišęs sausą pintį padegiau.
Gražiai liepsnojo žodžiai, ilgi sakiniai,
giliai slėpti jausmai ir popierinės mintys.
Kai viskas smagiai sudegė,
pelenus sėmiau saujomis
ir bėriau sau ant galvos.
Vakare ramus nuėjau miegoti,
kad rytą įsitikinčiau,
jog mano darbas nenuėjo vėjais.
Kitą dieną pabudau daug žinąs
ir beprotiškai laimingas,
tad ir vėl popiet deginsiu knygas.
Žinau, kad žinių man jau pakanka –
iki gyvenimo galo jų turiu apsčiai.