Vaikščiojau skustuvo ašmenimis
iki paskutiniojo kraujo lašo.
Piktasis į ausį kuždėjo:
taip reikia, taip reikia,
ne už kalnų ir pavasaris.
Pražydo raudonos žibutės
ant popieriaus baltojo lapo -
tikrai, jau pavasaris.
Manęs tik jame nebėra.
2025-04-04 17:50
pirmoji strofutė gerai sudėliota; gi antrojoje galima būtų ne kalbėti apie pasidavimą, o ieškoti būdų, kaip neviltį išreikšti įdomiai; kūrybai neviltis dar ir kaip padeda ;)
2025-04-03 10:27
Pagalbos kontaktai
https://www.rasyk.lt/index.php/fuseaction,info1.rules#15.
2025-04-02 12:50
Dramatiškas. Turėtų būt negera personažui.
Gal ir autoriui.
Būna.
2025-04-02 10:27
Viskas bus gerai. O eilėraštis -- be galo gražus. Ačiū.