Sušalę vakarai

Šalta saulė ridenos per tolius
Sunkiai taip, lygu akmeniu virto,
Išbarstydama laumės karolius
Ant laibų galvų pievinių smilgų.

Geso tyliai skaičiuodama ašaras
Nuo skruostų raudonio priblėsusio.
Varvėjo nuo smilgų ir vakaras,
Sušalęs dėl saulės atvėsusios.

Nebebus raudonų vakarų
Suvertų ant pievinių smilgų,
Nei aušrų nenebus, nei žarų,
Kur skruostuose degę sušiltų.

Šalta saulė išduota galės
Tik laumės karolius barstyti -
Jie ant pievinių smilgų kabės
Raudonų vakarų išardyti.