Melo pančiuos

Kas iš tos tavo meilės, jeigu ją
Apvijo melo painūs labirintai?
Juose tiktai skylėta praraja,
Šviesos jokios, nebešviečia žibintai.

O švietė iš akių skaisčiau už saulę.
Užgesinai. Jos kelio neberas.
Juk melo pančiuos meilė nekeliauja -
Tu surišai jai kojas ir rankas.

Per daug išsikerojo melo gijos,
Jo labirintas buvo per klaidus.
Į atmerktas akis dangus lijo -
Varvėjo rožinis melo lietus.

Jeigu meilės dirva piktžolėta,
Rauk nerovęs, vistiek šaknys lieka.