Kai Vyturys rytais pakyla
Ir saugo miegančios Pelėdos sapną.
Kažkur toli jau skrenda mintys,
Kažkas jau pina jų kelius.
O vingiai sukasi, vingiuoja.
Diena praeina nuostabiai.
Pelėda ūbauja naktim,
O Vyturys ankstyvas rytą.
Kažkur suderinti laukai,
Kad tiktai dienos jųjų būtų.
Ir kiekvienam sau surinkti laikai,
Kad netrukdytų vienas kito,
Bet vėl ilgėtųsi dienos,
Kuri krūvon surišo.