Fildingas
Opa
Muzika.
Fildingo meilės istorija
Kai istorija beldžiasi į duris, mes pagalvojame, kodėl jų neatidaryti?
Jeigu mes pažvelgtume į pasaulio istoriją mes pamatytume, kad jį pilna audringų meilės nutikimų.
Ar kas nors išgyvena be meilės?
Niekas. Net mažas vabalėlis ir tas rezga savo nepakartojąmą meilės istoriją. Šiandien siūlome pakeliauti po istorija ir paeiškoti meilės.
Pabandykim eiškoti kartu.
Buvo toks anglas Fildingas. Rašytojas.
Ne kvailas. Ne šiaip šalei-valei, bet rimtas vyras, kaip tu ir aš. Jis buvo labai turtingas. Pabrėžiu – labai turtingas.
. Jis beprotiškai mylėjo savo žmoną panelę Kredok.
Likimas buvo labai žiaurus jų meilei. Vieną dieną jų meilė sprogo kaip muilo burbulas.
Kaip tai įvyko? Kodėl baigėsi beprotiška meilė?
Pakalbėkim apie tai, ko nerašė mūsų laikraščiai .
Siūlome jums reportažą, kurį parengė mūsų specialusis Korespondentas Londone Donatas Sabanskis.
Korespondentas susitiko su įžymiu senų laikų rašytoju tuojau po jo mylimos ir dievinamos žmonos mirties.
Jonai, leisk įrašą.
KORESPONDENTAS. Štai jis ateina rudenėjančio parko alėja. Rytas. Jis kaip visada savim patenkintas prisigėręs kavos, perskaitęs laikraštį. Susišukavęs kaip vaistininkas.
.
[Girdisi lapų šiurenimas. Poetiškai žingsniuojančio vyro žingsniai.]
Korespondentas. Labas rytas, ponas Fildingai, Gražus ruduo, ar ne tiesa?
Fildingas. Malonu jus matyti. Jūs iš Čilės?
Korespondentas. Ne, aš iš Lietuvos.
Fildingas. Aaa.. Taip taip prisimenu.. Miega sesės trys.. Jūs pusryčiavote?
Korespondentas. Dėkoju. Galvoju, kad man šiandien pasisekė: net apsilaižydamas sudorojau vištienos paštetą..
Fildingas. Jūs mėgstate šitą šleikštų minkštą vištienos paštetą?
Korespondentas. Jis man patinka. O jūs – matau - nemėgstate?
Fildingas. Aš turiu ypatingą nuomonę apie paštetus. Aš jau dabar jaučiu tą glitų skonį burnoje…Mane pradeda krėsti drebulys.. man atsipalaiduoja žarnos…Nekalbėkim daugiau apie tai…Dieve, man koktu… Norėčiau paprašyti: pratęskime mūsų pokalbį prie židinio. Labai apsiprašau..
Korespondentas. Puiku. [sau] Jis darosi labai atviras. Man reikia jo atvirumo…
[Muzika, kuri tinka prie kaitriai spragsinčio židinio.]
Fildingas. …nenorėčiau paneigti kalbų apie pasakiškus savo turtus.. taip, aš turtingas žmogus, kuriam, galbūt, svarbiausia gyvenime nenuskriausti tų vargšų, kurie neturi tiek proto, kad turėtų daug turto… Jūs klausiate apie mano kilmę?. Mano kilmė.. Aš labai aukštos kilmės . Kaip jūsų Lietuvoje sakoma: ne iš kelmo spirtas…Gal Dar puodelį arbatos? Prašau, tepkitės pašteto. Jis tikrai neapnuodytas. Matau, kaip godžiai jūs jį dorojate, kaip koks paskutinis ubagas. Tikriausiai, Lietuvoje tokio pašteto nė su žiburiu nesurasi. Jis jums patinka.? O man, pasakysiu labai atvirai, jis kelia kažkokią baimę.
Korespondentas. Dėkoju – daugiau pašteto nebenorėsiu. Ponas Fildingai, mūsų klausytojai domisi, jūsų gyvenimu, todėl norėčiau paprašyti: papasakokite kaip viskas prasidėjo..
Fildingas. Kaip viskas prasidėjo? Sakote, Lietuvoje tuo nepaprastai domisi? Gerai, aš papasakosiu, bet pirma atsakykit į vieną mano klausimą: ar jūs tikite, kad viskas, kas prasideda ir baigiasi yra iš Dievo?
Korespondentas. Žinoma.
Fildingas. Norite pasakyti, kad Lietuva katalikiškas kraštas? Jeigu – taip, tai jums ši istorija patiks..
[Muzika]
Fildingas.. Argi nebūna taip, kad atsikėlęs anksti rytą pagalvoji: šiandien bus gera diena. Tą dieną ir aš taip galvojau…žiūrėdamas į angelą, kuris kabojo kaip tik virš mano lovos..
Tarnaitės Balsas. Kelkitės, ponas Fildingai, jūsų kava garuoja ant stalelio.. Jums virtas kiaušinėlis kietas kaip uola. Ponas Fildingai,.. Jūs skaitysit rytinį laikraštį?
Fildingas. – Dieve, kas aš? Man trisdešimt metų, o kas aš? Kam aš reikalingas? Aš nieko nemoku. Net vinies į sieną negalėčiau įkalti.
[Girdisi beldimas į duris]
Vėl ta kvaila tarnaitė.
[Beldimas kartojasi.]
Kas ten beldžiasi, po velnių?
Balsas už durų: Paslaptis.
[Beldimas.]
Fildingas. Užeik..
[Išlipa iš lovos ir girdisi kaip šlepsi šaltomis marmurinėmis grindimis.
Fildingas. [ šnabžda] Dieve, dieve, šiandien man pasivaideno kažkokie balsai… Nežinau, gal tai tu, dieve, davei man kokį ženklą? Aš girdėjau balsus.. Nieko daugiau neprašau – tik pasakyk, – kas tai buvo? Dieve, aš pilnas baimės..
[Girdisi kaip atsiveria dangaus vartai]
Fildingas. Dieve, aukščiausias, gal aš kuo nusikaltau?
Balsas. Fildingai, ar tu galvoji, ką tu darai ar ne?
Fildingas. Galvoju, dieve, kaip negalvosi.
Balsas. Tu nieko negalvoji. Ar tu žinai, senas tu, kvaily, tau laikas vesti,.. Dabar pats tinkamiausias laikas. Klausyk atidžiai: duodu tau dvi dienas. Susirask merginą, kuri būtų verta tavęs. O jeigu tu per dvi dienas nesusirasi merginos…aš tikrai pagalvosiu, kad tu nenormalus…Atsimink: dvi dienos – ir tu laimingas..
Fildingas. Dieve,..
[ Griausmingai užsiveria dangaus vartai .
Fildingas sparčiai, kiek kojos neša, bėga grindiniu, akmenuotu lauku, lipa stogais.
Muzika, padedanti įsigilinti į Fildingo dvasinio gyvenimo smulkmenas. ]
Fildingas. [malda] Tu neteisus, dieve, per dvi dienas išsirinkti moterį – tai neįmanoma. Tu gerai žinai, kad man to niekada neteko daryti. O tu man siūlai tai padaryti per tokį trumpą laiką ir gyventi visą gyvenimą su moterimi, kuri velnias žino ką apie save galvoja.? Dieve ar tu supranti, kur tu mane stumi?
[Muzika nutyla.]
Fildingas. Tik nereikia manęs smerkti: buvau jaunas ir ryžausi tokiam avantiuristiniam žingsniui.. Jūs suprantate, kuo aš rizikavau? Vaikščiojau po miestą ir beldžiausi ten, kur man atrodė galėjau rasti savo mylimąją…Jūs įsivaizduojate kuo tai galėjo baigtis?
[Kirpyklos garsai.
Veriamų durų girgždesys. ]
Kirpėjos balsas. Čia dabar, viešpatie, ponas Fildingas…KO pageidautumėt?
Fildingas. Ar nėra čia mano mylimosios?
Kirpėja. Apsaugok, viešpatie, o kas ji?
Fildingas. [uždaro duris] O iš kur man žinoti? Iš kur?
[Miestelio moterų pirtis
Moterų pirties garsai. Krykštauja, šveičiasi miestelio damos.
Miulą paduok, ooooi, tekšt tekšt
Plačiai atsiveria durys. ]
Didelis garsas. – OIOOOi
Fildingas. Ar čia nėra…mylimosios..
Dideliu balsu. Nėraaaaa. Čia pirtis, viešpatie,.. vyras.. visai nieko.. kokia gėda..
[Triukšmas, kurį galėtų sukelti: krentanti spinta, kibiras, dūžtantis molinis puodas, du jautienos gabalai,vienas po kito krentantis iš gero pusmetrio.]
Fildingas. Aš buvau kvailys, aš elgiausi kaip kvailys, Ką aš turėjau daryti, Dievas man liepė įsimylėti.. O ką jūs būtumėt darę?
Korespondentas Tai ne mano istorija. Jūs neturėjote mylimosios?
Fildingas. Į šį klausimą nenorėčiau atsakyti.
[Vakaras. Muzika.Fildingos grįžta tuščiomis gatvėmis namo.]
Dama. Labas vakaras, pone Fildingai.
Fildingas. Labas vakaras…Bet aš jūsų nepažįstu…gerbiamoji
Dama. Jūs man labai patikote…Mes šiandien matėmės labai keistomis aplinkybėmis..
Fildingas. Kokiomis aplinkybėmis?
Dama. Ar gi ne jūs kaip koks paskutinis kvailys įsiveržėt į miesto pirtį?
Fildingas. O jūs ten buvote? Palaukite, sustokite, prašau.. sustokite…
[Dama juokiasi juokiasi ir juokiasi.
Muzika. ]
Fildingas. Oi, oi, kaip man skauda galvą.. oi, oi
Tarnaitė. Ponas, Fildingai, jūs Dar neišgėrėte arbatos su cinamonu, o tai labai padeda, jeigu jus kamuoja stiprūs galvos skausmai.
Fildingas. Oi, kokia tu įkyri.. O ar negalima arbatos išgerti vėliau, sakykim, po to, kai man praeis tas įkyrus galvos skausmas?
Tarnaitė. Jūs blogai atrodote. Jums būtinas puodelis arbatos.
Fildingas. Gerai, aš išgersiu, bet tai bus paskutinis kartas.
Palauk, o jeigu čia nuodai?
Tarnaitė. [išsigandusi] Ne…Ponas Fildingai, nėra prasmės jus nuodyti – jūs Dar nevedęs.
Fildingas. O jeigu būčiau vedęs? Kas tada?
Tarnaitė. Tada… jus žmona tikrai nunuodytų, nes jūs labai turtingas. Ji paveldėtų jūsų visą turtą ir gražiai laimingai gyventų.
Fildingas. Iš kur jūs visą tai žinote?
Tarnaitė. Taip visada atsitinka. Prieš tai, kai mano mama nuodijo mano antrąjį patėvį, ji pasakė: Teisybė žemėje turi būti. Ir nunuodijo.
Fildingas. Tavo mama nunuodijo savo vyrą?
Tarnaitė. Ir ne vieną..
Fildingas. O tu?
Tarnaitė. Aš nenunuodijau nei vieno.
Fildingas. Tai gerai. Eik, dink man iš akių. Aš ir pats galiu išgerti arbatą.
Tarnaitė. Labos nakties, ponai Fildingai.
[Durys užsidaro. Fildingas lieka vienas]
Fildingas. [išpila arbatą] Dieve, mane nori nunuodyti Tarnaitė.
O, kaip sunku išsirinkti moterį. Jos, turbūt, tik ir laukia kaip mane nunuodyti.
[Skamba bažnyčios varpai vakariniai.]
Korespondentas. Kaip jūs jautėtės sužinoję, kad jus ruošiasi nunuodyti?
Fildingas. Manau, manęs niekas nesiruošė nužudyti.
Korespondentas. Jums negrėsė joks pavojus? Dievas liepė jums ieškoti moters. Ar tai jūsų baugino?
Fildingas. Mane baugino tik tai, jog man grėsė Dievo nemalonė. Man buvo likusi viena vienintelė diena.
Korespondentas. Jūs pasidavėt likimui?
Fildingas. Aš bijojau padaryti klaidą.
[Muzika. Tranki. Lyg žmogus norėtų kuo greičiau atsikratyti baimės.
Beldimas į duris. ]
Fildingas. Kas? Kas čia, po velnių nuo pat ankstaus ryto? Aš Dar lovoje..
[Dar smarkesnis beldimas į duris].
Fildingas. Po velnių…
[Prasiveria durys.Į kambarį žingsniuoja likimas.]
Dama. [juokiasi] Ponas Fildingai, jūsų niekada rytais neaplanko damos?
Fildingas. Manęs niekas neaplanko. Jūs…jūs pirmoji…Kas jus įleido?
Dama. Aš esu panelė Kredok. Mano širdis, deganti meile jums, atvedė mane į jūsų miegamąjį.
[Atbėga Tarnaitė.]
Tarnaitė. . Ši Dama pareiškė, kad ji …jūsų žmona.
Fildingas. Jūs taip pasakėte? Kokią jūs turite teisę?
Dama. Aš jus įsimylėjau. Jūs pasirodėte toks įžūlus, kad aš nutariau jums atsakyti tuo pačiu. O ar gi tai blogai?
Fildingas. Bet aš to nežinau…
Dama. Tai žino tik dievas ir aš.
Fildingas. Aš jaučiuosi labai nepatogiai . Aš noriu apsirengti…
Dama. Tikrai?
[Bažnyčios varpai. Vyriški žingsniai per marmurines bažnyčios grindis.]
Fildingas. [šnabžda] Dieve…ką man daryti? Duok man ženklą,.. maldauju.. ar teisingas mano pasirinkimas..? Ji labai turtinga. Ar atneš man laimę jos dideli turtai ir neapsakomas grožis? Dieve, ar aš nedarau klaidos?
Maldauju…maldauju.. maldauju..
[Gatve bėga Fildingas.Tuščia gatvė tik girdisi jo žingsniai.]
Fildingas. Jis nepasakė jis nieko nepasakė jis nedavė ženklo.. Ką man daryti? Jis nepasakė ar aš ilgai būsiu laimingas…
[Bažnyčia. Vestuvės.]
Kunigas. Panele, Kredok, ar jūs sutinkate tekėti už sero Henrio Fildingo?
Kredok. Taip. Mylėsiu jį iki paskutinės gyvenimo akimirkos.
Kunigas. O jūs, sere Henri Fildingai ar sutinkate imti į žmonas panelę Kredok?
Fildingas. Taip, dieve, taip…
Kunigas. Jūs tampate vyru ir žmona…Amžinoji šviesa jums tešviečia..
Tarnaitė. Dieve, dieve…kokia neteisybė…
[Muzika.]
Korespondentas. Ar galima sakyti, kad jūs padarėte klaidą vesdamas panelę Kredok?
Fildingas. Tikriausiai…Taip.. Tiesą pasakius, aš nežinau. Mane slėgė abejonės.
[Fildingų kambarys. Spragsi židinys.
Tarnaitė ir Fildingas. ]
Fildingas. Klausyk, tavo motina…
Kredok balsas iš toli. Henri, mes galime važiuoti. Karieta paduota.
Fildingas. …tavo motina Dar vis tebenuodija savo vyrus?
Tarnaitė. O, taip, …neseniai..
Fildingas. Man reikia recepto.
Tarnaitė. Kokio recepto?
Fildingas. Man reikia nuodų recepto.
Tarnaitė. Jūs ruošiatės nuodyti savo žmoną?
Fildingas. Tyliau…Nesvarbu. Tu gali gauti nuodų?
Kredok balsas. Henri, Henri, mes tragiškai vėluojame...
Tarnaitė. Kada?
Fildingas. Šiandien vakare.
Tarnaitė. Gerai. Aš atnešiu jums nuodus, jeigu motina turės..
Kredok. Su kuo tu čia kalbi?
Fildingas. Daviau paskutinius nurodymus tarnaitei.
Kredok. Važiuojam.
[Nuvažiuojančios karietos garsai.]
Korespondentas. O tarnaitė?
Fildingas. Ji atrodė tik kvaila mergelė iš provincijos.
[Vakarienė]
Kredok. Henri, tu ir vėl tepi paštetą, lyg sviestą.
Fildingas. Man taip patogiau.
Kredok. Bet tai – nepadoru.
Fildingas. Tu vis randi priežastį – sugadinti man apetitą.
Kredok. Tu elgiesi lyg neišauklėtas vėjavaikis.
Fildingas. Man nusibodo.
Kredok. Tu daraisi nervingas. Kodėl, Henri?
Fildingas. Aš nenoriu valgyti pašteto, kai mane visą laiką moko..
Kredok. Sugrįžk, Henri. Aš prašau. Aš reikalauju.
[Bažnyčia. Varpai. Vargonų muzika.]
Fildingas. [šnabžda] Dieve, kodėl tu man skyrei tokį likimą? Tu stumi mane į savižudybę. Dar viena diena su šita moterimi, kurią tu pats man išrinkai, ir aš paliksiu šitą pasaulį. Tu šito nori?
[Prasiveria dangus.]
Dievo balsas. Klausyk, Henri, nekaltink manęs, jeigu pats kvailas. Tu privalai ją mylėti.
Fildingas. Ką aš girdžiu? Dievas mane paliko…Tada man geriau numirti…
Dievo balsas. Ką tu ten turi? Kodėl aš nežinau.
Fildingas. Tai nuodai.
Dievo balsas. Iš kur tu juos gavai?
Fildingas. Man juos atnešė Tarnaitė.
Dievo balsas. Nesikarščiuok, paklausyk manęs…
[Fildingas bėga gatve, grindiniu.]
Muzika.
Tarnaitė. Ponas, Fildingai, greičiau…Nelaimė…nelaimė..
Fildingas. Kas atsitiko?
Tarnaitė. Ponia…ponia .. ji paspringo paštetu…daktaras.. ji miršta
Fildingas. Negali būti, dieve…Nepalik manęs,.. Kur ji?
Tarnaitė. Ji savo kambaryje…Nekvėpuoja…Daktaras..
[Muzika.]
Korespondentas. Priimkit mano nuoširdžią užuojautą. Ką jus ruošiatės daryti, po to kas įvyko?
Fildingas. Po to kas įvyko? …Rytoj išvykstu į Londoną. Medaus mėnesį norėčiau praleisti, kur nors triukšmingai..
Korespondentas. Žinoma žinoma, nedrįstu jūsų trukdyti.
Fildingas. Atleiskit, aš turiu eiti.
Tarnaitė. Su kuo kalbi, Henri?
Fildingas. Susipažinkit, tai mano žmona Sesil.
Korespondentas. Labai malonu. O, Dieve…
Fildingas. Jūs norėjote pasakyti, kad tai buvusi mano Tarnaitė? Nesistebėkite, tokia dievo valia. O ką jūsų Lietuvoje niekas neveda tarnaičių?
Geros dienos, ponas…
Korespondentas. Sabanskis.
Fildingas. Ponas Sabanski. Tokia Dievo valia.
Balsas iš studijos. Donatai, ačiū tau už reportažą. Ką tu mums paruošei kitam mūsų susitikimui?
Korespondentas. Galvoju tęsti savo žurnalistinį tyrimą. Kaip jums ta meilė? Man tai ji panaši į paštetą.
Balsas. O mums, Donatai, taip ir liko neaišku – kas vis dėlto atsitiko ir kodėl staiga mirė mylimoji sero Fildingo žmona.
Korespondentas. Apie tai – kitą kartą.
Balsas. Iki kito susitikimo, Donatai.
Sekančiame reportaže mūsų specialusis Korespondentas Londone susitiks su panele Sesil, kuri sutiko duoti išskirtinį interviu, O šiam vakarui – meilės užteks.
Antra dalis.
Šiandien norime sugrįžti prie anglų rašytojo sero Fildingo didžiosios meilės ištakų.
Būsimoji sero Fildingo žmona panelė Sesil gimė skurdžiame rytinio Liverpulio rajone. Siuvėjos ir batsiuvio šeimoje.
Beveik kasdien skurdo ir pažeminimų iškamuotoje šeimoje vyko barniai ir muštynės.
Kolegos iš Liverpulio radijo savo gausiuose archyvuose išsaugojo tų metų Liverpulio skurdžios bendruomenės gyvenimo akimirkas.
Jonai, leisk įrašą.
[Batsiuvio dirbtuvės garsai. Muzika]
Sesil tėvasl. Kur mano gerasis plaktukas? Po velnių, ar gali man kas nors pasakyti, kur nukišote mano plaktuką?
Sesil motina. Nesuk tu man galvos su savo plaktukais, tu ką negirdi? Tavo šauniausioji dukra Sesil tavo geriausiu plaktuku daužo tarakonams galvas.
Sesil tėvasl. Sesil, Sesil…atnešk plaktuką, nes tėveliui jis labai reikalingas.. Aš pasiūsiu batukus į mokyklą eiti..
Sesil. Tėveli, mamyte, aš Dar noriu pažaisti..
Sesil tėvasl. Atnešk plaktuką ir gali bėgti žaisti..
Sesil. Tėveli, taip garsiai nešauk, dabar vyksta tarakonų laidotuvės.
Sesil tėvas. O kam tau laidotuvėse plaktukas?
Sesil. Tie tarakonai, kuriuos laidoju Dar nevisai pribaigti…Aš turiu juos užkasti ir su plaktuku pribaigti..
Sesil tėvas. Motin, tu girdi, ką kalba tavo dukra?
Sesil motina. O tu galvoji, kad tų tarakonų nereikia pribaigti? Tu ką siūlai juos gyvus laidoti?
Sesil tėvasl. Na, to jau per daug. Kur mano diržas? Beširdės…
Moterų riksmas. AAAaaaaa
Korespondentas. Taip, ilgai negalėjo tęstis. Žiaurus ir savanaudis tėvas greitai paliko šią ašarų pakalnę. Motina su ašaromis akyse išleido dukrą uždarbiauti. Kaip sekėsi mažajai Sesil?
Jonai, leisk įrašą.
[Gatvės triukšmas. Muzika.]
Sesil. Ponai, aš jau dvi dienos – nieko nevalgiau…Pirkite degtukus.. Tik pensas.. Tik vienas pensas..
Praeivisl. Kokia graži mergaitė…Ką tu čia veiki, gražuole?.
Sesil. Aš parduodu degtukus.
Praeivisl. Kokia gera mergaitė…degtukus parduoda. Ir po kiek tavo degtukai?
Sesil. Tik dešimt pensų.
Praeivisl. Ką tik sakei, kad vienas pensas. Negražu meluoti.
Sesil. Jeigu Dar kabinėsies prie jaunų mergaičių ir už svarą degtukų neparduosiu.
Praeivisl. Kokia išdidi mergaitė…O gal tu būsima Anglijos karalienė?
Sesil. Mama, mama, prie manęs prisikabino .
Sesil motina. Dorovės policija. Jūsų pavardė, sere?
Praeivisl. Aš norėjau degtukų…nusipirkti…
Sesil motina. Pirkit. Mergaite, po kiek tavo degtukai?
Sesil. Vienas svaras, mamyte.
Sesil motina. Sere, sumokėkite, vargšei mergaitei dešimt svarų ir eikite.
Praeivisl. Dešimt svarų???
Sesil motina. Galite ir dvidešimt – tada gausite ir degtukus.
Praeivisl. Imkite…imkite..
Sesil. Pone, o degtukai…
[Muzika gatvės triukšmas.]
Korespondentas . Sunki vaikystė, ar ne tiesa? Gatvės išsilavinimas. Būčiau per žiaurus panelei Sesil, jeigu nepaminėčiau jos išsilavinimo, kurį ji gavo lankydamasi Kembridže. Taip, taip, jus gerai išgirdote. Sesil kurį laiką blaškėsi po Kembridžo bendrabučius.
Štai jums autentiškas įrašas iš Kembridžo studentų bendrabučio.
Jonai, leidžiam įrašą.
[Muzika.Bendrabučio garsai]
Džonas. Misteri, Braunai, ar tai jūs atsivedėt vakar vakare moterį į bendrabutį?
Braunasll. Taip, sere Džonai, jos vardas Sesil.
Džonas. Bet čia Kembridžas, sere.
Braunasll. Suprantu. Bet tai Sesil, sere.
Džonas. Ji studentė?
Braunas. Ne. Ji tik moteris. Ji Sesil, sere.
Džonas. Nesuprantu. Sesil Sesil visi tik ir šneka. O kas ji tokia?
Braunasll. O jūs parsiveskite ir jums nebereikės klausinėti.
[Muzika. Šokiai.]
Braunasll. Sesil, noriu tau pristatyti savo gerą draugą Džoną.
Sesil. O ką jis studijuoja?
Braunasll. Seras Džonas - chemikas. Jo išrasti nuodai – stebina viso pasaulio visuomenę.
Sesil. Kaip įdomu…Džonai, pažadėkite, kad jūs įvykdysite vieną mano prašymą?
Džonas. Jūs labai skubate, panele Sesil.
Sesil. Kaip tenka nusivilti…O aš galvojau, kad jūs vyras…
Džonas. Aš džentelmenas, panele. Sakykite savo prašymą.
Sesil. Jūs šokate?
Džonas. Aš džentelmenas.
[Muzika. Šokiai.]
Sesil. Iki pasimatymo, Džonai.
[Džonas išeina]
Braunasll. Sesil, tu gavai iš Džono dovanų?
Sesil. Braunai, tai ne dovana – tai nuodai.
Braunas, jeigu mes nepažvelgtume į merginos gyvenimą Londono periode.
Jonai, leisk archyvą.
Palauk, Jonai, čia kažkas skambina į studiją.
Taip, klausom jūsų…Čia tu, Stasele? Iš Madrido? O, dieve kaip tau pasisekė…Tu turi naujų žinių apie serą Fildingą? Kaip mums pasisekė…Sodininkas…Iš sero Fildingo rezidencijos Londone…Tai ką jis vargšelis veika tame Madride? Kodėl jis ne darbe? Jis slapstosi? Jis padarė pareiškimą spaudai…Dieve – tai sensacija.. Tu turi įrašą? Stasele, tu turi įrodymą, kad tas seras Fildingas nunuodijo savo pirmąją žmoną panelę Kredok? Tu nori kalbėti tiesioginiame eteryje?
Kalbėk, Stasele, kalbėk, mes čia pašiurpę sėdim ir klausom…
Staselė. [telefonu] Sveiki, gerbiamieji, prie mano mikrofono Madride – seras Džonas. Tai vienintelis gyvas liudininkas tragedijos, kuri įvyko sero Fildingo gyvenime. Jis norėtų pareikšti keletą savo pasvarstymų apie žinomą rašytoją serą Fildingą ir jo naująją sužadėtinę Sesil. Jis buvo liudininkas įvykių, kurie jį labai sukrėtė. Prašau sere Džonai, kalbėkite..
Džonas. Aš sodininkas…Tarnavau ponui Fildingui beveik metus…Jau po to, kai mane pašalino iš Kembridžo. Fildingas buvo vedęs panelę Kredok ir laimingai gyveno…bet atsirado tokia panelė Sesil ir – ji nunuodijo panelę Kredok, kad galėtų ištekėti už sero Fildingo.
Staselė. Jūs turite įrodymų?
Džonas. Aš pažinojau panelę Sesil..
Staselė. Jūs ją mylėjote? Kas jus rišo?
Džonas. Aš ją ir dabar myliu…bet negaliu sau atleisti, kad nesulaikiau jos nuo to nusikaltimo.
Staselė. Kaip jūs galėjote tai padaryti?
Džonas. Kaip? Ji labai norėjo ištekėti už sero Fildingo, kadangi jis buvo labai turtingas, o aš buvau išvarytas iš Kembridžo. Ji labai manęs prašė atiduoti jai nuodus, kuriuos aš buvau išradęs. Ir aš jai atidaviau. Atidaviau, nes aš ją labai mylėjau..
Staselė Ir panelė Sesil, - nunuodijo panelę Kredok?
Džonas. Neklausinėkit, man skaudu tai prisiminti.
Staselė. Bet kodėl jūs nesikreipėt į policiją. Jūs slėpėt nusikaltimą?
Džonas. Aš dalyvavau šiame nusikaltime, nes myliu ir mylėsiu savo brangiąją Sesil.
Staselė. Kur jūs einate? Ten – bedugnė. Jūs nukrisite nuo stogo.. O, dieve..
Džonas. [krisdamas į bedugnę] Sudie, Sesil….
Korespondentas. [ iš studijos] Ar jis tikrai nukrito nuo stogo? Stasele, kodėl tu nutilai?
Staselė. Aš verkiu, kvaily, …palikit mane ramybėje..
Korespondentas. Ačiū tau, Stasele, bet mes vėl studijoje ir tęsiame pasakojimą apie panelę Sesil.
Sesil motina numirė netikėtai. Jai buvo vos septyniasdešimt – ji buvo ištekėjusi dešimtąjį kartą. Buvo prasidėjęs medaus mėnuo su gaisrininkų kuopos viršila Grumadu, pora svajojo apie sūnų, kai Sesil motina pasijuto blogai. Ji pasikvietė savo dukrą Sesil.
Savo fonotekoje mes turime šį unikalų įrašą.
Jonai, įrašą.
[Muzika]
Sesil motina. Aš mirštu…dukrele…Taip ir nepadovanojusi tau ir pasauliui brolio…Ką darysi: tokia žiauri dievo valia…Išeidama iš šio linksmo pasaulio noriu tave perspėti: būk atsargi, jeigu ko nors nemylėsi ir norėsi nunuodyti…Labai gerai apsidairyk: ar nestebi tavęs viską matanti dievo akis..
Sesil. Mama, aš myliu visus, kas turi pinigų.
Sesil motina. Būk kantri ir viskas praeis.
Sesil. Kodėl, mama, tu nunuodijai tiek vyrų?
Sesil motina. Dukrele, jie numirė iš meilės. Visi nunuodyti miršta iš meilės. Taip bus visada.
Sesil. O tu, kodėl miršti?
Sesil motina. Mirštu, nes nebegaliu mylėti.
Sesil. Mama, kodėl pasaulis toks žiaurus?
Sesil motina. Neuždavinėk kvailų klausimų. O man jau laikas mirti.
Sesil. Mama, man atrodo, kad tu išgėrei ne tuos vaistus…
Sesil motina. Atstok…
Sesil. Ten buvo nuodai.. galvijams..
Sesil motina. Jau vėlu. Sudie, dukrele, mylėk – tai sukelia norą gyventi.
[Muzika, kurią nutraukia skambutis]
Staselė. [telefonu] Vyrai, ar girdit mane..? Tai, aš Staselė iš Madrido.. Jūs ten miegat ar ką? Ką tik aš atgaivinau Džoną…Jis nori kažką pasakyti svarbaus…Ar jūs galit manęs paklausyti? …Vyrai, klausykit, nes Džonas vos laikosi.. Jo gyvybė pavojuje.. Tai gali būti jo paskutiniai žodžiai..
Korespondentas. Taip, taip – mes įdėmiai tavęs klausom…
Džonas. Fildingas – kiaulė. Jis mus visus pražudė.
[Muzika]
Korespondentas. Kalbėkit, mes čia visi pašiurpę sėdim ir klausom..
Staselė. Baigta. Mus paliko vienintelis šios kraupios istorijos liudininkas.. Be jo mes vargu ar sužinosime tikrąją tiesą apie didžiąją sero Fildingo meilę…
[Muzika]
.