brrr.. Aukštai upė,
jei pasileistum ir
pasiklystum jos tėkmėje,
tai ten netrukus sutiktumei salą.
Saloje miškas,
medyje aukštai,
rėkia paukštis.
Už paukščio dangus,
už dangaus tavo akys
už aukštai, laukė pavasaris
ir tirpo po kojomis pėdos.
Paukštis taip...
kaip ir upė dangus
kaip akys ir tai
kas dar bus
taip rėkė,
kad mano balsas
skambėjo darnus.
- apie ką tu, mielas brangus?
apie ką tavo brrr.. upė
apie ką brr. brr.. lietus.
***
Tolimas aidas, apkabino
kaip senas bičiulis,
nuo kurio palto nešė
aliejum ir terpentinu.
ir ten prisimint buvo galima
užmirštas svajones.
145702282025