Fortepijonas kitaip (fragmentai – 9)

Nežinau, kaip ką galėčiau pasakyti apie kvailį – ne kvailį ar dar  kažkokį. Kol kas poreikio tokiems dalykams nėra. Taip atsitikę, kad per anų metų Kūčių vakarienę pavyko išsiprašyti gabalėlį laiko, kuris man dabar kaip stebuklas, beje,  dar vis nesuvoktas. bet saugau kaip medalioną, nes savo galia prilygsta Kūčių galiai...
----------_____----------

Kuomet sustojo traukiniai
po truputį, po truputį ir... sumąsčiau,
kaip jais pačiam pabūti.

Žinojau -
plienas geležinkelių jau nepadės -
nei pats su ratais,
nei artimas ant bėgių šitiek neužkels,
net jeigu ir stebuklas atsirastų iš kažkur.

Nesu per daug godus,
kad šitoks tuščias
varginčiau kelionę traukinių,
kai nebereik aukštybių,
tarti į save:
Jei dar fraze gebi patapti, Žodi,
pakanka tiek- - -

be palydovų, be konduktorių
be garvežių ir dyzelių
važiuoju traukiniu į stotį
sotus kelionės apžavais.

Kiek mūsų čia,
kurie dar ir fraze
patikrinam save kaip žmogų -
skaičiuoti nedera,
tačiau labai tikiuosi,
kad muzikos dar bus.
---------_______------------
(iki