Rasotas Mėnulis

Ir vėl basomis per pievas
Pajaust kaip alsuoja rasa
Kaip rytas lyg paukščių pienu
Skaistumą aptraukia blausa

Dar kartą dulksnos įkvėpti...
Ji atilsį mano plaučiuose ras
Dar kart geismo aidu atliepti
Kad atskirti-verki tu ar aš

Dar kartą prarasti pusiausvyrą
Lyg po kojom aptirpus delčia...
Išsūpuot tavo veidą ašarom, nors
Mano kūnas senai jau ne čia

Atmintis-pamiršta išlydėti vėlė
Lai kankina kas rytą mane
Aš menu kai mėnuly dar augo žolė
Mano pėdos patyrė tave...

(2025. 02. 15)