Netektis

Tavo keistas kūnas
Toks svetimas
Ir dvimatis
Tiesą sakant
Po kone
Trisdešimties metų
Kuriuos drauge
Praleidom
Šiame pasaulyje
Tavęs neatpažįstu
Paliečiu ranką
Ir tarp pirštų
Įspraudžiu
Kinišką angelėlį
Nežinau, kaip geriau
Tave išlydėti
į Hado šalį
Ką dar įdėti
Kelionėn
Mintyse kartoju:
„Trūksta“
„Nepamiršom“
Akyse -
Neišsemiami
Vandenynai,
Jų užteks dar
Bent trims
Dešimtmečiams