Auk_štesnė

Ir buvo ji aukšrltesnė
Už aukščiausią smilgą pievoj
Net kopečių nereikdavo
Tik pasistiebt
Pažvelgt į vidų tamsų
Akmens
Kuriuo širdis pavirto
Sukandusi burna dantim
Tą smilgą išplėšdavo
Iš sapno tarsi tylų vilką
Nors mėnesiena čia
Ir gaivios naujos viltys
Aplinkui vien tik
Žingsniai aidi
Ji buvo man mažesnė
Už mažiausią įtrūkimą
Minties
Kuri it kvapas
Liepžiedžių arbatos
Akimirkoj gyvena
Ir tu prisimeni tiktai tada
Kai ankstyvą rytmetį
It dulkės nusėdi
Savo kelio vingiuos