Gerdamas viskį
Poetas mėgo sakyti,
kad visi atsitiktinumai
visgi nėra atsitiktiniai.
Ir atsitiko tai pas kūmą
taip sakant ūmai,
kad vieną dieną
užsimetęs sermėgą,
jis serga ir miega,
pabudęs pyksta ir niršta
kol staiga
nuo troškulio numiršta.
Ir ką tu manai?
Kai Dievo valia
visi žmogaus planai
galų gale
tampa pelenai,
tuomet gražiame
literatūros mene
randi mane Anno Domini,
bet aš jau gyvenu
kitame Stikso krante
ir šia istorija manęs
jau nesudomini...
Šalom evenu.