Taip tiesiog buvo.
Mes sėdėjome svetainėje ir
gėrėme kavą, skambėjo muzika
ir mirgėjo kilimo raštas.
Kita pus kabėjo ant sienų
ir jeigu tik buvo noro galėjai skaityti
istoriją nuo pradžių iki dabar
ir iš dabar į pradžią.
-Kaip veikia Visata?
Ji kalbasi kiekvieną dieną.
Atsakau.
ir tai pasakė ne mano svečias, o pati Visata.
Šie žodžiai kaip varpo gausmas,
buvo skirti visiems ir visam pasauliui,
tačiau po visko pasidarė aišku, kad
Ši kelionė vyksta dėl mūsų draugo.
Jie sedėjo prieš mane, it niekur nieko,
kol vyniojau linijas dideliame popieriaus lape
ir manęs klausė:
-Čia skaitos dirbi, ar kaip suprast?
-Čia aš labiau jaučiu.
Ir tai buvo tiesa, ne koks eilinis meno fokusas,
Lape liko tikrasis vakaras, į kurį grįžti
vedė tas pats popieriaus lapas.
-Kartais ko tik nepadarysi, tam,
kad pagaliau susitiktų seni bičiuliai
pasimėgauti nepaprasta akimirka,
šiam neramiam pasauly.
Aš pamenu tai, ir papasakot galiu,
nes niekuo neužsiėmęs, stebėjau ir
klausiausi to ką ji
tą patį vakarą mums sako.
011812122024


Makalajus




