Nykštukai

Tuku, Tuku daug nykštukų,
Kala vinį tvoroje,
kad kenkėjai neįsmuktų,
kai namie nieko nėra...

Tuku, tuku taip kasdieną,
kaukši, tuksi jie linksmai
jie taip dirba įsišėlę,
kad pavydi net geniai...

Vieną kartą, atsikėlę,
neberado jie tvoros,
kur per naktš ji stovėjo
nebebuvo nei žabos...

Oij nuliūdo tie nykštukai,
oij kankinos tris dienas,
jau tylėjo jū plaktukai,
nekaukšįjo per dienas...

Miško fėja atskubėjo
nuramint nykštukų tų,
o genių kiekj prigužėjo,
Nebereikia jau tvorų...
Reikia tik gerų draugų...