Šizo Reks. Epizodas 4 (pilnas)

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 19. Partnerystė

Vyro alsuojanti burna ir garai iš jos. Atsispiriantis nuo žemės batas.
STANIS: Tuo metu… Tikėjau savimi. Maniau, kad niekada nesuklysiu. (Revolveris rankoje ir žmogus, besibraunantis per minią.) Išdavikas!! (STANFORDAS, iškėlęs šautuvą.)
APSAUGINIS: Atsargiai, Sere! (Uždengdamas Politiką.) Jis –
Šūviai: BANG-BANG-BANG!!
Išsipūtusios STANFORDO akys, parako dūmai virš jo galvos.
STANIS: Jis turėjo... (Trys kulkos į APSAUGINIO torsą, kraujo dėmės baltuose marškiniuose, krentantis ant žemės kūnas, kol Kitas Apsauginis dengia tą patį Politiką.) Tokią pačią priblokštą veido išraišką, kaip ir aš. (STANFORDAS pargriaunamas ant asfalto ir surakinamas antrankiais.) Nustojau suprasti save, po viso to. Ką, po paraliais, aš dariau? (Pora vyrų, bandančių gelbėti APSAUGINĮ, uždėję rankas ant žaizdų, norėdami sustabdyti kraujavimą.) Ką viskas, ką lyg šiol padariau, iš viso, reiškia? Nežinau. Nežinau...

KARLI: SMS: „Jėga! Esi tikras revoliucionierius! “
STANFORDAS sėdi prie valgomojo stalo; vienoje rankoje – makaronų sriuba, kitoje – atlenkiamas mobilusis telefonas.
TELEVIZORIUS: Čia Haroldas Maklundas su žiniomis. Šiandienos pranešimuose...
KARLI: SMS: „Tiesiog bandei pagerinti visuomenę, nukaldamas tą biurokratinį teroristą, Stani. Per daug negalvok apie tai. (-_-;) “ (Susimąstęs STANFORDO veidas.)
TELEVIZORIUS: Tarp viešųjų savigynos organizacijų, suformuotų šiais metais... (Televizoriuje rodomas būrys kareivių.) Taip vadinama militija mato aštrų pakilimą jaunų žmonių, kurie užsiregistruoja paslapčia.
KARLI: SMS: „Tu toks užsiėmęs, Stani, tarp užverbavimo į kariuomenę ir keršto sustiprinimo. (-o-;) Ar negali rasti laiko mūsų susitikimui? (-o-) “
TELEVIZORIUS (Akiniuotas Akademikas): Argi tai ne tiesioginiai įkalčiai... Kad jaunuomenė yra labiau sąmoninga dėl pavojaus, kurį mūsų šalis patiria, ypač po teroristinių atakų praeitą mėnesį?
TELEVIZORIUS: Reprezentuojantis šias militijos grupes... (Byp.) Yra Markusas Springeris, jaunuolis, kuriam 32 metai.
KARLI: SMS: „Žinau! Gali apsilankyti pas mane. Aš padėsiu tau pasislėpti--! ”
TELEVIZORIUS: Jis, taip pat, yra Dietos nario, Brajeno Springerio, anūkas. (Rodomas susiraukšlėjęs Brajeno Springerio veidas.) Po sugėdijimo, kurį Brajenas Springeris patyrė, net iš savo paties partijos narių, Markusas ateina kaip šviežias vėjas po Brajeno burėmis. (Byp, byp.)
STANIS: SMS: „Negaliu. Privalau pasilikti čia dėl sustiprinimo. ”
TELEVIZORIUS: Toliau žiniose… (STANFORDAS pažvelgia į TV, pamirkydamas lazdeles į makaronų sriubą.) Turime išskirtinį interviu su Markusu Springeriu.
KARLI: SMS: “Tikriausiai. Aš, vis tiek, sirgsiu už tave. Ir jeigu išgyvensi, turėsime susitikti. Prižadi, gerai? Iki! “
STANIS (krenkšteli): Heh.
TELEVIZORIUS (Nacionalinės savigynos grupės reprezentatorius – Markusas Springeris – 32): Esu tik paprastas jaunuolis, kurį sutiktumėte bet kur. Kaip ir likusieji mano bendražygiai, kurie entuziastingai dalyvavo šiame projekte... Aš tiesiog noriu padėti savo šaliai šiuose problemiškuose laikuose. Negalime leisti savo senjorams nešti sunkumus vieniems.
STANIS (srėbdamas sriubą): Šis vyrukas... Kitoks...

Miesto dangoraižiai, miesto reklamos ir miesto žmonės.
PAAUGLĖ (atsisukdama): Hmm?
VILIS (su bėgančiu iš nosies snargliu ir pintine): P-prežervartyvai. Eh-heh-heh. Iš šekšo klubo.
PAAUGLĖ (pasimetusi): Yyk! (Bėgdama šalin.) Tu – nesveikas!
VILIS: Prežervatyvai. Eh-heh-heh.

Smūgis į VILIO veidą ir VILIS, prarasdamas ir taip vos kelis turimus dantis, krenta į šiukšlių konteinerius.
CHULIGANAS NR. 1: Vili!! Kokiu kvailiu mane laikai!? Viena pilna diena gatvėse ir negali parduoti nė vieno sumauto prezervatyvų pakelio?!
VILIS (laikydamas delną už veido): A-a-a-až atšipražau, brolau...
CHULIGANAS NR. 1: Man nusibodo tavo „A-a-a-až atšipražau, brolau“, tu bukaproti! (CHULIGANAS NR. 1 pagriebia VILĮ už džemperio pakarpos.) Kiek kartų ketini tai sakyti, tu mulki!?
CHULIGANAS NR. 2: Tas kvėša Vilis niekam tikęs. Kodėl jį, iš viso, pakenti, brolau?
CHULIGANAS NR. 3: Jis tinkamas tik mėšlui. Heh-heh-heh. (Sužvairuoja.) Žiūrėk. Jis vėl leis jam tai padaryti.
CHULIGANAS NR. 1 (nuleisdamas kelnių užtrauktuką): Jėzau. Tu – beviltiškas. Paleisiu tave tik tada, kai mane, kaip reikiant, patenkinsi. (Nusmauktos kelnes.) Na, Vili? Prašom. (Vilis, ant kelių, springsta.) Heh-heh-heh, puikiai, ne? Geriau viską nuryk.
VILIS (vemdamas): Blargh!

STANFORDO apartamentai.
VILIS (išmesdamas maišą pilną alaus skardinių): Keržtas?!
STANIS (ant lovos, sunėręs rankas, ramiai): Nereikia šaukti... Vili.
VILIS: K-k-k-k-k-k-k-k-k-k-k-odėl tu...
STANIS: Esi vienintelis, kuris nežino. Aš nužudžiau žmogų. Staigmena?
VILIS: ... K-k-ką ketini daryti?
STANIS: Nežinau... Turbūt mane užmuš.
VILIS: Negali būti...
STANIS: Pasakiau tau... Nes noriu paprašyti paslaugos. Jeigu mirsiu... (STANFORDAS ištraukia iš kišenės voką.) Ar perduosi tai mano tėvams? (VILIS paima voką abejomis rankomis.) Tai – mano testamentas.
VILIS: T-t-turbūt juokauji! Negaliu l-leišti tau tiešiog... K-kodėl neapšilankiuš paš mirušiojo žeimą... I-ir atšipražyti? Ką? (Priklaupęs ant kelių.) J-j-jie atleiš tau, ar ne? Ar ne!?
STANIS: Kiekvieną kartą pabandžius, jie atsisakė su manimi kalbėtis. Ir, na, tai nėra kažkas, ką tiesiog galima taip lengvai atleisti. Nieko nepadarysi.
VILIS (atsistojęs ant kojų): A-až apšaugošiu tave.
STANIS: Ką?
VILIS: Kovošiu tavo pušėje! N-negaliu leišti tau tiešiog mirti!
STANIS: Ak... Viskas gerai. Teismas paskyrė man apsauginį...
VILIS: K-klaušyk! Negali jaiš pašikliauti! Be to… Mirši! Be manęš ten, žalia, mirši! Argi taip nemanai?!
STANIS: ... Idiotas, kaip tu, nieko nepagelbės. Pamiršk tai. Tiesiog maišysiesi po kojomis...
(Tyla, priblokštas VILIO veidas.)
VILIS (užsipuola STANFORDĄ): Vaaaaahhh!! P-p-prakeikiu tave! I-i-iždrįšk pašakyti tai dar kartą! (Kumščiuodamas pargriautą STANFORDĄ.) N-n-net tu… žaipaiši iž manęš!? Maniau, kad meš draugai!!
STANIS: Bai…
VILIS: Nukalšiu tave!
STANIS (trenkdamas alkūne oponentui): Baik!
VILIS (ant sėdimosios) N-nenoriu turėti nieko bendro šu tavimi… Meš daugiau nebe draugai… (Eidamas link durų.) D-d-daryk, kaip nori.
STANIS: Ei! Vili! (Vokas, su užrašu „Testamentas“, guli ant grindų.) ... Šūdas.

STANFORDAS stovi bankomato būdelėje.
KASININKĖ: Prašau pasiimti savo pinigus.
STANIS (laikantis banknotus delne): Tai viskas, ką turiu? Pusė mano tėvams... O kita pusė šeimai žmogaus, kurį nužudžiau... Paprašysiu boso, kad pasirūpintu tuo...

Gatvė, dviračių stovėjimo aikštelė, senutė su karučiu, ir t. t.
STANIS (rūkydamas): „Hmm... Ar Vilis nepardavinėja prezervatyvų kažkur čia netoliese? Kaip reikalai klostosi... Geriau su juo nesusitikti... “
VILIS: Putėš, pražau--! (STANFORDAS atsisuka atgal.) Putėš--!
PRAEIVIS: Jis--
VILIS (nuogas gatvėje prie mokinukių, masturbuojasi abiem rankomis): P-p-putėš-- Leiškit įkižti--! (Išskėsdamas rankas.) Putėš--!
DVI MOKINUKĖS (unisonu): Yyyyk!!
CHULIGANAS NR. 1 (sėdintis ant suoliuko netoliese): Ha-ha-ha-ha… Šauniai padirbėta, Vili! Pulk tas moksliukes!
VILIS: Putėš--! (Mokyklinukės bėga šalin.) Pu--
(STANFORDAS pasirodo priešais VILĮ.)
VILIS: Š-Štani…
CHULIGANAS NR. 1: Kas nutiko, Vili?! Nėra taip, kad prašyčiau tavęs ką nors nužudyti!
VILIS (snarglėjasi ir verkia): K-k-k-kodėl tai t-tu? P-p-pašaulis pilnaš žmonių, b-baišešnių už tave… K-kodėl kažkaš, kaip tu… buš nužudytas?
CHULIGANAS NR. 1 (atsistodamas): EI, Vili, tu šikniau! Baik malti šūdą! (Spirdamas VILIUI į pilvą.) Vėl atimsiu tavo užmokestį, atsilikėli! (Kumščiu į nosį.) Tu bevertis smaukale! Tu-- (STANFORDAS pagriebia CHULIGANĄ NR. 1 už pakarpos, sviedžia jį į šalį.) Ko, po velnių, tau reikia?
STANIS: Aš… Vilio draugas.
CHULIGANAS NR. 1: Ir, manai, kad tiesiog taip lengvai jus abu paleisime! Turbūt sulaužei man ranką! Geriau atlygink žalą!
STANIS (įkiša ranką į striukės vidinę kišenę ir, CHULIGANUI NR. 1 šiek tiek išsigandus, kad tai nebūtų ginklas, ištraukia voką): Tai – mano gyvenimo santaupos. Paimkit tai ir baigiam kriukį.
VILIS: Š-Štani…

Dangoraižiai naktyje. Du vyrai sėdi ant sūpynių vaikų parke.
VILIS: N-nežinau, ką pašakyti… B-b-buvau idiotas. P-p-privalau tave… Apšaugoti. Ir tai liečia mane patį. N-nežinau, ką pašakyti… B-b-uvau idiotas. N-n-negaliu įšivaizduoti… K-kad gali mirti. (STANFORDAS rūko ir tyli.) N-n-nešakyk nieko, Štani. Štani… (Verkia.) D-d-darau tai dėl šavęs… Todėl nieko nešakyk.
STANIS (pažvelgdamas į žvaigždes juodame danguje): Neturiu, ką pasakyti. Daryk, ką nori, Vili.

Ginklas ant stalo. Šizo, paklaikęs, prisidengia ranka veidą.

***

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 20. Šaukimo į karą planas

TENDERIS su Koltu, apsauginiais akiniais ir apsauginėmis ausinėmis.
BANG-BANG.
Šaudymo zona.
BANG.
Dvi kulkos kartoninio taikinio širdyje ir viena galvoje.

ŠIZO sėdi paniuręs ant kušetės.
DŽO: Šizo, ar nesipraktikuosi šaudymo zonoje?
Ginklas ant stalo.
ŠIZO: Garsas tiesiog kurtina ir kelia skausmą. (Pasilenkęs su rankomis ant kelių.) Negaliu to pakęsti.
DŽO: … Tai šaudymo zona, šiaip ar taip.
ŠIZO (pavargusiai pažvelgdamas į TENDERĮ): Šaudymo zona? Na ir kas, kad tai šaudymo zona. (BANG.) Problema yra prakeiktas skambėjimas. Ei. Pakelk telefoną. Jeigu kas nors pakels telefoną… Žinau, kad pasijusiu geriau.
DŽO (mintyse): “… Šventasis Kristau. Jis – pamišęs. Niekaip neišeis jam atlikti sustiprinimo, jeigu jis toks…”
BANG.

Cigaretė vyro burnoje.
SNEIKAS: Tave paleido anksčiau laiko… (SNEIKAS Kubelvagene prie vairo, SNEIKO ŽMONA keleivio sėdynėje.) Ačiū Dievui. (Sužvairuoja.) Aš jaudinausi.
SNEIKO ŽMONA (nuleidusi galvą, rankinukas ant kelių): … Jie mane kone išmetė. Per daug žmonių yra hospitalizuojami.
SNEIKAS (aplenkdamas miniveną su vaikais gale): Tikrai? Baisu.
SNEIKO ŽMONA: Pasaulis pilnas aukų… Kaip aš…

SNEIKAS (su mentele maišydamas makaronus): Buvo tikra kančia be tavęs šalia. (SNEIKO ŽMONA, sėdinti prie virtuvės stalo.) Teko gaminti maistą ir skalbtis pačiam. Na, dėl to.. (Garai virš maisto.) Pradėjau suprasti, kaip sunkiai darbuojiesi. Heh-heh-heh… (Berdamas prieskonius į puodą.) Nuo šiol… Gaminsiu maistą aš.
SNEIKO ŽMONA: … Viskas gerai… Galiu ir pati.
SNEIKAS: Nesirūpink. Moterys nėra vienintelės, kurios atlieka namų ruošą, šiais laikais, žinai. Darau tavo vieną mėgstamiausių patiekalų: peperoncini makaronus. Valgėme juos restorane… Tą dieną, kai tau pasipiršau.
SNEIKO ŽMONA: … Pamenu tai.
SNEIKAS: Na, ne tai, kad pamirštum. Pažvelk. Baigta. (SNEIKAS nuneša puodą prie stalo.) Duokš savo lėkštę.
SNEIKO ŽMONA: Ačiū…
SNEIKAS: Tikiuosi, kad patiks. Mano, taip sakant, pirmas kartas.
Virš stalo šviečianti lempa.
SNEIKAS (šakute kišdamas suvyniotus makaronus į burną): Neblogai, jeigu leisi pasakyti pačiam. Ką darai? Paskubėk ir valgyk.
SNEIKO ŽMONA (žvelgdama į milžinišką spageti krūvą lėkštėje): Šiek tiek per daug…
SNEIKAS: Ką čia dabar kalbi? Tai vienas mėgstamiausių tavo patiekalų! Geriau pabaik viską. (SNEIKO ŽMONA išpučia akis.) Nes kitaip... (SNEIKAS išsišiepia.) Užmušiu tave.

Kavinė „Kavos Olimpas“.
SUSTIPRINTOJAS ZOLA (kreipdamasis į du žmogystas anapus stalelio): Na, tuomet... Tai, turbūt, viskas, ką turime aptarti, ar ne? Jeigu daugiau nieko... Pasimatysime sustiprinimo dieną. (Pakyla ant kojų.)
STANIS: Um...
SUSTIPRINTOJAS ZOLA: Taip?
STANIS: Ar pasidomėjote... Dėl to, ko prašiau praeitą kartą?
SUSTIPRINTOJAS ZOLA: Ahh, pakeisti lokaciją į Vilio namus?
VILIS (apsinešęs nuo šaltos koka-kolos): Mano namus... Heh-heh-heh.
SUSTIPRINTOJAS ZOLA: Dabar turiu šiek tiek kitų reikalų... Paklausiu kitą dieną. (Žingsniuodamas šalin.) Na, palieku jus. Nesijaudinkit, aš – profesionalas.
STANIS: Ačiū -- ...
VILIS: J-jiš, atrodė... Kad žino, ką daro.
STANIS: Taigi...

„Vieno dolerio parduotuvė“.
VILIS: Štani! (Su prekėmis pilnu glėbiu.) N-n-nušipirkim ir žiuos! Ha-ha-ha.
STANIS (su prekybos pintine): Mes neketiname kelti pikniko, Vili.
VILIS: Ž-ž-žinau. Bet vėliau meš praalkšime, ar ne?

VILIS: Hop! Hop!
STANIS: Kodėl šokinėji? (“Hop! ”) Ar kažką šventi?
VILIS: Heh-heh-heh. N-n-nepašakyžiau, ne. (Atsisukdamas į STANFORDĄ.) T-t-tiešiog jaužiuosi laimingaš, heh-heh.
STANIS: Kodėl?
VILIS: N-n-n-nuoštabu. Man daugiau nebereikš jiemš dirbti. (Susigūžęs.) N-n-nežinau, kodėl… B-b-bet jaužiu, kad mano gyvenimaš pašikeitė į gerą. (Seilė iš burnos.) Jaužiu, kad… Galiu judėti į priekį. Pirmą kartą, jaužiuosi džiugiai, jog ešu gyvaš! Gyvenimaš nuo žia buš tik puikešniš! Argi taip nemanai?
STANIS (giliai įkvėpdamas): … Vili.
VILIS (apsikabinęs STANFORDĄ): Todėl nebegalvokime apie mirtį, Štani! Gyvenkime ir leiškime gyventi, heh-heh-heh-heh-heh.
STANFORDAS atsisuka: gatvės gale nieko nesimato.
VILIS: Vūhū!
STANIS (įtariamai): “Hmmm…” (Grąžina žvilgsnį į priekį.) “Taigi… viskas jau prasidėjo, ar ne? ”
Žmogaus figūra už gatvės kampo numeta cigaretę.

TELEVIZORIUS (“Juokingiausi Amerikos Namų Vaizdeliai”): Žiauru! Žiauru! Kamuoliukas pataikė tiesiai jam į tarpkojį--! (Rodomas parkritęs beisbolo žaidėjas.) Kaip gėdinga! Jam, turbūt, labai skauda!!
BAMBI: Aha-ha-ha-ha…
TELEVIZORIUS: Tikras chaosas žaidimo aikštelėje!
BAMBI (ašarodama iš juoko, pažvelgia į šalia sėdintį ŠIZO): Hy-hy-hy-hy--
ŠIZO sustingęs. BAMBI nustoja juoktis. Ji spusteli nuotolinio pultelio raudoną mygtuką.
ŠIZO: Kodėl išjungei?
BAMBI (kresteldėma ant kedės): Nes tai nuobodu.
ŠIZO: Nuobodu? Juokeisi iki nukritimo.
BAMBI: Ei. (Susiaurina akis.) Šizo… Jeigu nenori leisti laiką su manimi, – nereikia to daryti. Tai nesuteiks man laimės.
ŠIZO: Nėra taip, kad stumčiau save. Tiesiog įjunk kanalą vėl.
BAMBI (byp): Na… Pakeisiu programą…
ŠIZO: Taip… Žinoma.
BAMBI: Kaip šitas? Pasakyk man, jeigu nepatinka.
ŠIZO: Gerai.
Tyla. Abu sėdi ramiai.
BAMBI: Viskas gerai?
ŠIZO: Taip.
Televizorius rodo baltą sniegą.
Fzzzz.
BAMBI ima verkti.

Lauko laiptai, vedantys į antrą aukštą.
Mechaninis laikrodis: 10: 39. Tik-tik.
SUSTIPRINTOJAS ZOLA (kambaryje, uždėjęs ranką ant laikrodžio): Aišku. („Playboy“ plakatas.) Čia šiek tiek ankštoka. (STANFORDAS ir VILIS, ištįsusiais veidais.) Na, 12 valandą... Budėsiu lauke, kaip planuota. Dar ankstoka, tai gal norėtumėt išeiti ir papusryčiauti?
STANIS (sėdintis ant grindų, prie lovos): Na, mes nieko nevalgėme nuo vakar vakaro...
SUSTIPRINTOJAS ZOLA: Palauksiu jūsų, vaikinai, čia.
STANIS: ... Tikriausiai, kad viskas gerai.
VILIS: Taip!
SUSTIPRINTOJO ZOLOS ranka ant laikrodžio.
Tik!

Miesto panorama.
SNEIKAS: Vyrukas iš tyrimų departamento sakė... (Atsukęs nugarą į TENDERĮ ir ŠIZO.) Kad tai pirmas kartas, kai kas nors pastebėjo jį, sekant.
DŽO (pasitikrindamas laikroduką ant riešo): Na, jau beveik laikas. (ŠIZO paniuręs ant suoliuko.) Liko visai nedaug.
SNEIKAS (eina link artėjančio žmogaus): Štai ir jis.
SNEIKAS ir SUSTIPRINTOJAS ZOLA persimeta keliais žodžiais.
SUSTIPRINTOJAS ZOLA patraukia link TENDERIO, praeina jį.
DŽO: Tu neturi gėdos.
SUSTIPRINTOJAS ZOLA (sukanda dantis): Ką? (Atsisuka.) Ar kažką sakei?
DŽO (taip pat, atsisuka): Tu. Kodėl tapai apsauginiu? Kad parsiduotum?
SUSTIPRINTOJAS ZOLA (iššiepia dantis): Ak, ir tu manai esąs toks kilnus? (ŠIZO pakelia galvą.) Man jau per vėlu. Supratau, kad man nėra kito kelio. (Rodo pirštu į TENDERĮ.) Bet man tavęs gaila. Beprasmiška kažką aiškinti. (Žingsniuodamas šalin.) Nepamatysi šviesos, kol nebus per vėlu. Tikriausiai, kad ilgai netempsi.
Papučia vėjas.
SNEIKAS: Heh. Krūva idiotų.
Vūūūūū~
SNEIKAS: Gerai! Laikas!

VILIS: L-l-laikrodiš tikšluš. Šinchronizavau jį vakar… Matei mane darant tai, Štani.
Laikrodis (tik): 11: 41.
VILIS: Be to… K-k-kadangi darbo diena, gamykloš širena šuskambš per pietuš.
STANIS: Taip, atrodo, kad tai įvyks. (STANFORDAS įkiša apkabą į ginklą.)
Klik. Tčak.
VILIS atsistoja, pažiūri pro užuolaidą.
STANIS: Ei. Kur eini?
VILIS: P-p-patikrinšiu, ar šargybiniš ten… Kur šakė būšiąš.
STANIS: Pamiršk! Žinojau, iš pat pradžių, kad juo negalima pasikliauti. Užbarikaduok duris vėl – mes neturime laiko.
VILIS: Nešijaudink. (Traukia dėžes.) Meš, žiaip ar taip, bėgšime tiešiai pro galineš duriš… (Išeina.) Tuoj grįžiu.
Skambantis telefonas. Byp.
KARLI: SMS: “Ar, iš tikro, nori mirti, Stani? Ar nori gyventi? Gal kartu pabėkim (^^/---? Skamba romantiškai... Na? Aš rimtai... Lauksiu. “
STANIS (sau): Įdomu... Vis dar nežinau, ar noriu gyventi, ar mirti. Vilis... Ir Karli... Jie sako man rinktis gyvenimą... (Juodas STANFORDO siluetas.) Tikriausiai... Moterys svajoja apie tokius niekalus.
KARLI: SMS: „Na, sustiprinimas jau prasidėjo. Su Dievu-- Kovok! ”
STANFORDAS išpučia akis: Mobilusis rodo: 12: 08.
Tik. Tik.
STANFORDAS pažiūri į mechaninį laikrodį: 11: 49.
Tik. Tik.
STANIS (atverdamas balkono langą): Sirena... Jokių dūmų... Gamykla šiandien nedirba...! (STANFORDAS pasileidžia prie durų.) Šūdas! (Žengdamas laukan.) Grįžk! Laikas! Vil…
VILIS lipa laiptais, pažvelgia į STANFORDĄ.
VILIS: Heh-heh. Jiš, višgi, pradingo. T-t-taš apšauginiš pranyko.
STANIS: Laikrodis vėluoja! Jau po vidurdienio!
VILIS (su ranka kišenėje, pažvelgdamas į šoną): B-b-bet gamykloš širena dar nenuškambėjo…
STANFORDAS (pamato kaip ginkluoto vyro figūra pasirodo prie laiptų apačios): Vili! (STANFORDAS traukia šautuvą iš po diržo priekio.)
VILIS (nustebęs): Ką--?
SNEIKAS ir TENDERIS atveria ugnį.
BANG-BANG-BANG.

***

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 21. Byla (3)

BANG.
Kraujas nudažo čiurkšlėmis sieną, ir VILIS, kulkų pakirstas, krenta vidury laiptų.
STANIS (taikydamas ginklu): Vili!!
VILIS (prasižiojęs sukosėja iš burnos, pakrypusiais akiniais): B-bėk…
STANFORDAS paleidžia du šūvius, TENDERIS spėja pasislėpti už pastato kampo. VILIS krenta ant nugaros, darda žemyn laiptais.
SNEIKAS (klik) paleidžia salvę į STANFORDĄ, kuris virsta, ant pilvo, atgal į kambarį.
BANG-BANG.
SNEIKAS (patenkintas): Ūh! Šaunūs refleksai.
STANFORDAS šnopuodamas atsikelia.
DŽO (išlįsdamas): Šūdas!
SNEIKAS: Eini vidun, Tenderi? Koks užsidegimas! Apsuksiu aplinkui.
TENDERIS lipa laiptais, peržengia VILIO kūną, kai tas įsikimba į Sustiprintojo kulną. TENDERIS neišlaiko pusiausvyros, krenta, VILIS apglėbia rankomis oponento koją.
DŽO (atsisukdamas): Kas per--?
VILIS (kraujuodamas iš burnos): N-neleišiu tau užlipti ten…
DŽO: P-paleiskite! (Spirdamas VILIUI į žandikaulį.) Jeigu trukdysite sustiprinimui ir toliau, teks prieš jus panaudoti mirtiną jėgą! (Spyris dar kartą, šįsyk į nosį.) Ar norite mirti!?
VILIS (nepaleisdamas): Heh-heh… heh. Ž-ž-žauk, jeigu iždrįši…
TENDERIS nusitaiko VILIUI į tarpuakį. BANG. Iš VILIO pakaušio išsprogsta smegenų gabalai.
DŽO (kraujo ir parako rūke): Perspėjau jus… Sakiau, kad nesipriešintumėte!
STANFORDAS (nusitaikęs ginklu į duris, sunkiai šnopuoja): V-Vili…
SNEIKAS (batas ant kanalizacijos šulinio, sustoja gatvėje prie galinių pastato durų): Paskubėk ir pasirodyk. (Sau.) „Ką tas idiotas Tenderis daro? ”
TENDERIS (prigludęs prie įėjimo durų šono, pažvelgia į VILIO lavoną kraujo baloje laiptų apačioje, atsisuka į duris): Vilis – negyvas! Pasiruošk ir tu! (Trindamas plaštaka veidą.) Šūdas… Kraujas teka man į akis…
Čirpia paukščiai danguje.
TENDERIS metasi iš šono į durų įėjimą, ginklas paruoštas.
SNEIKAS (žvelgdamas kaip STANFORDAS kūnu metasi pro šoninį kambario langą, stiklo šukės į šonus): Kas per.
SFANFORDAS (krenta pro gretimo namo stogą): Ugh… (Vos ne vos atsikelia.)
TENDERIS (žiūri iš VILIO kambario į sudaužytą langą): Neįtikėtina...
SNEIKAS (atsisukdamas į TENDERĮ): Ką darai!? Nešk savo sėdimąją čia!
DŽO (apsižvalgydamas): Kur Šizo? Argi jis neturėjo laukti kažkur čia?
SNEIKAS (peršokdamas tvorą): Iš kur man žinoti, prakeiktas kvaily!?
TENDERIS pažiūri į miesto panoramą: lūšnynai ir gamyklos bokštai; giliai įkvepia ir sunkiai iškvepia.

Dūzgia elektros laidai. ŠIZO pažiūri į juos, perbraukdamas plaštaka savo plaukus.
ŠIZO: Kur aš? Kas nutiko Sneikui ir Džo? Ar mes vykdome sustiprinimą...? Negerai... Mano atmintis suskilusi į šipulius. (ŠIZO, stovintis vidury gatvės: ten keli automobiliai, motociklas, ir t. t.) Eisiu pasivaikščioti. Gal atsiminsiu ką nors.

Bėgantis žmogus, sunkiai kvėpuojantis. STANFORDAS sustoja.
Ant stogo sumiauksi katė (miau).
STANIS: Yyk! Vahh!! (Krenta į žoles.) Kaip tai gali būti? Vilis – negyvas… O aš vis dar čia… (Ant kelių žolėse.) Laikrodis… Turėjo būti tikslus. (SUSTIPRINTOJO ZOLOS veidas.) … Taigi, tai jis? (Atsistoja, ginklas dešinėje plaštakoje.) Bet kodėl? Kodėl jis mane pardavė? Turėčiau viską tiesiog pamiršti… Netgi, jeigu žinočiau, kodėl jis tai padarė, tai nieko man nereikštų… Vilis jau miręs.

STANFORDAS stovi priešais bokštų kaminus, prie gamyklos vartų:
„SUINTERESUOTIEMS,
Mus ištiko bankrotas. Laukiame patvirtinimo, kol mūsų įmonės bus likviduotos Korporacinio Restruktūrizavimo Akto. Mes atsiprašome savo kreditorių dėl bet kokių sukeltų nepatogumų. Prašome siųsti visą savo korespondenciją šiuo adresu, mūsų legaliam ofisui:
Karobo Teisės Ofisas
2-2-2XXX Gatvė XX Rajonas
Telefonas XX-XXX-XXXX“
STANIS: Štai kodėl sirena nesuskambo... Bet koks sutapimas, kad jie užsidarė šiandien. Labiau, negu „nepatogumas“, taip sakant. Ne, palaukit... Tai nebuvo sutapimas. Tai – sąmokslas, sukurtas įspęsti mane į kampą. Karas... Sutiprinimas... Tas apsauginis... Gamyklos uždarymas... Ir visa kita... Pažadino manyje instinktą išlikti. (Šmėsteli Andželika, sėdinti prie stalelio, sunėrusi rankų pirštus.) Kai ji kalbėjo apie tai, kad užmokėčiau, ką skolingas... Ar ji turėjo omenyje, kad man reikės lakstyti tarsi tarakonui, bandančiam nebūti nužudytam? (Pažvelgia į nuleistą šautuvą.) Bet tai sunku... Tikėti, kad reikia gyventi. Vili... Nėra prasmės man čia būti... Tai daryti... Reikia pasprukti iš šio košmaro...
Varnas suplazdena sparnais.
STANIS (pabaidytas, nusitaikantis): Kas ten!?
Papučia brizas.
STANIS: Tai ne tie du iš anksčiau. Taigi… Turėtų būti dar vienas sustiprintojas kažkur netoliese. (Pakyla rūkas.) Bet šis jausmas… Ar jis žmogus…? Tarsi jausčiau pavojų, bet nejausčiau jokio priešiškumo… Jis kažkur čia netoliese… Visai šalia manęs…
ŠIZO pasirodo STANFORDO dešinėje.
STANFORDAS sukasi ir šauna: BANG-BANG.
Ten: nieko.
STANFORDAS (sutrikęs): Galėjau prisiekti, kad jis buvo ten… (Bėga šalin.) Šūdas!!

Skersgatvis. Peilis BANDITO rankoje.
BANDITAS: Kiek laiko čia ketini verkti? Nusiimk kelnaites ir parodyk savo subinytę, kitaip vėl tau smogsiu.
MOKINUKĖ, verkianti, drebanti, iš nosies pasruvusiu krauju, nusiimanti sijonėlį.
BANDITAS (seilėdamasis): Negaliu patikėti, kad įlipai į mašiną, kai paprašiau nuorodų. Tu tiesiog labai miela, heh-heh-heh. (MOKINUKĖ maunasi apatinius; BANDITAS traukia žemyn užtrauktuką.) Paskubėk. Tuoj baigsiu.
MOKINUKĖ (ašarodama): P-prašau... T-t-tik nežudykit manęs...
STANFORDAS įlūžta pro medinę tvorą, verčiasi kūliavirsčiu.
MOKINUKĖ (kelnaitėmis ant kelių): Kyaah!!
BANDITAS (ranka gniaužia savo penį): K-kas per velnias?
STANFORDAS (sunkiai šnopuodamas): Hūūū~
BANDITAS: Kas, velniai rautų, tu per vienas!? Taip iš niekur pasirodai ir… (STANFORDAS apsižvalgo: ties MOKINUKE, ties BANDITU, ir pamato mašiną už pastarojo nugaros.) Dink iš čia… Arba padursiu tave!
STANIS: Ar tai tavo automobilis?
BANDITAS: Ką?
STANIS: Duok raktelius. Man reikia transporto priemonės.
BANDITAS: K— (Pagrieba STANFORDĄ už apykaklės ir prikiša peilį.) Ką, po paraliais, čia čiaukši, gražuoliuk!? Dar net nespėjau grąžinti paskolą už jį!
STANIS (trenkdamas ginklo kulnu BANDITUI į nosį): Raktelius! Paskubėk! Jie greitai bus čia!
BANDITAS (peilis iškritęs iš rankos, atviromis genitalijomis, kraujuodamas iš nosies, verkdamas): P-prašau... T-t-tik nežudykit manęs...
Klink. STANFORDAS pažvelgia į raktelius delne.
MOKINUKĖ: Umm... (STANFORDAS atsigręžia.) Ačiū... Kad išgelbėjot mane... (TENDERIS išspiria skylę tvoroje.) ... Ką? (MOKINUKĖ atsisuka.)
DŽO (ant vieno kelio, nusitaikęs): Stani!!!
STANIS (išpūtęs akis, sau): “Reikia pasprukti iš šio košmaro... “ (Užsmaugdamas MOKINUKĖS kaklą, panaudodamas ją kaip skydą, prikišdamas Koltą prie jos smilkinio.) Šauk ir mergina mirs!
MOKINUKĖ (persigandus): Yyyyykk!!
DŽO (sutrikęs): … Ką…
STANIS: Nejudėk!! Ištaškysiu jos smegenis!
DŽO (vis dar nusitaikęs): Stok! Tai - nelegalu!
STANIS (intensyviai): Velniop įstatymą! Velniop šį sustiprinimą! Tik noriu pasprukti iš čia! Neketinu mirti čia! Mesk ginklą šalin!!
DŽO: Ar supranti… Ką darai, Stani…?
STANIS (susikaupęs, šauna į BANDITO koją – BANG – BANDITAS rėkia - VAAAHHHH!!): Neversk manęs… Nužudyti jos, taip pat!

***

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 22. Boikotas

STANIS (prikišęs ginklą prie MOKINUKĖS smilkinio; ji rauda): Neversk manęs… Nužudyti jos kitos!
DŽO (sustingęs): ...
STANIS: Paskubėk ir mesk šautuvą šalin!
DŽO: Gerai! (Padeda įrankį ant asfalto.) Darysiu, kaip sakai!
STANIS: Atsitrauk atgal!
DŽO: Traukiuosi, traukiuosi! (Merdintis BANDITAS.) Pabėgimas iš sustiprinimo zonos yra rimtas pažeidimas! (Iškėlęs rankas į šalis.) Jie pasiųs anti-teroristinius būrius. Jūs nepaspruksite! Geriausiu atveju, jie pasiųs jus į katorgą! Apgalvokite viską, Stani! (Trijų žmonių siluetai.) Ką jūs darote, kaip sakiau… Yra rimtas pažeidimas!
STANIS: Jau per vėlu tam! Aš neketinu čia pakratyti kojų!
STANFORDAS su MOKINUKE atsitraukia iš skersgatvio; jiems pranykus iš vaizdo, TENDERIS pakelia nuo žemės Koltą.
DŽO: Stani!!!
STANFORDAS pralekia atbulas mašina pro TENDERĮ.
DŽO (klykiant padangoms: Ryyy~): Šūdas! Jis paspruks! (Braunasi gatvele per šiukšles.) Ugh! Š-šiaip ar taip… Pabandysiu jį atkirsti…

Besisukantis mašinos ratas.
STANIS (pažiūrėdamas į apskritimo veidrodėlį): Ar pamečiau jį…? (MOKINUKĖ toliau ašaroja.) Kai tik pasieksiu pagrindinį kelią… Jiems daugiau nepavyks manęs sekti…
Prieš vairą iš kampo išlenda ilgaskvernio SNEIKO juoda figūra.
SNEIKAS (nusitaikęs į transporto langą): Kur manai dingsiąs, Stani Stanfordai!?
STANIS: Aš tikrai mirsiu…
DŽO (kūnu trenkdamasis į SNEIKĄ, kulka lekia pro šalį): Neeeee!!
STANFORDAS suka į kairę, MOKINUKĖ klykia, du parkritę kūnai pralenkiami mašinos.
STANIS (padangos klykia, automobilis nyksta tolumoje): Velniai rautų!
DŽO (atsiremdamas delnu į kelėnį): Koks nutrūktgalvis… Jis – trenktas.

ŠIZO sėdi prie sienos ant grindinio.
Smūgis į TENDERIO akį.
SNEIKAS: Tu šunsnuki!! (Spyris į šonkaulius.) Argi neperspėjau!? Nudėsiu visus ir viską, kas pasimaišys mano kelyje! Tai tavo kaltė, kad jis paspruko!! Tu idiote!! Mirk! Mirk!
DŽO (sučiumpa SNEIKO batą, kūnu verčiasi į raumeningąjį vyrioką): Jis turėjo įkaitę!! Kas jeigu būtum pataikęs į ją!? (Kraujuodamas iš nosies, užlipęs ant SNEIKO.) Be to! Byla jau už mūsų jurisdikcijos!
SNEIKAS (šypso): Ir… Ką? (Parverčia TENDERĮ, pagriebia už pakarpos.) Aš nieko prieš tavęs talžymą. (Demonišku veidu.) Man tik reikia grobio, bet koks tiks…
DŽO (tempiamas už kaklaryšio): M-mes turėtume paskambinti ofisui!
SNEIKAS: Tiesiog nesupranti… Tiesiog nesupranti, ar ne, Tenderi?
SNEIKAS perverčia staugiantį TENDERĮ.
ŠIZO pažiūri į juos ir vėl nuleidžia akis.
TENDERIS praranda sąmonę.
ŠIZO (ramiai): … Aš mačiau jį.
SNEIKAS (atsisukdamas): Ką?
ŠIZO: Jis, anksčiau, praėjo pro mane. Jis nematė manęs… Bet pajuto, kad aš ten.
SNEIKAS (nustebęs): … Pajuto tave? Kodėl, tuomet, nepabaigei sustiprinimo!? Būtų buvę lengva!
ŠIZO: Nebuvo noro. Nenorėjau vėl sujaukti protą. Kars nuo karto… Jaučiuosi labiau atsipalaidavęs, kaip dabar. Jeigu atsiras darbo… Būsiu labiau pasirengęs jį atlikti. Ir, be to…
SNEIKAS: Be to?
ŠIZO (pasitaisydamas akinius): Jis nemąstė apie tai… Kad nori mirti… Todėl ir nieko nedariau.

Ofiso pastatas.
ANDŽELIKA: … Tikrai? … Ak. Negerai… Taip… (Lupa mandariną, telefonas prie ausies.) Aišku… Kol kas palaukite ten… Greitai su jumis susisieksiu.
BOSAS (padeda telefoną): O, varge. Neatrodo gerai.
ANDŽELIKA (taip pat padeda ragelį, atsisuka į BOSĄ): Ką ketinsime daryti? Perduoti visą reikalą procesavimo komandai? … Nelabai patrauklu… Argi ne?
BOSAS (perbraukdamas plikę): Atrodo taip tarsi džiaugtumeisi.
ANDŽELIKA (dėdama skiltelę į burną): O? Pastebėjote?
BOSAS: Kas blogiausia, medija tiesiog laukia dar vieno skandalo mūsų industrijoje… Na, man… Nebūtų taip blogai… Visgi. (Pažvelgia pro langą.) Aiškiai nebūtų piknikas… Mūsų garbingajam sponsoriui.
ANDŽELIKA (sunerdama pirštus): Gerai bent tiek, kad palaikome glaudžius ryšius su procesavimo komanda… Kitaip… Policija ir medija kibtų kaip šunys į mūsų atlapus.
BOSAS (pasilenkęs, apkabinęs save): Tikrai taip, tikrai taip. Na, pažiūrėsim…

SPONSORIUS BANGINIS: Štai geras būdas, kaip tvarkyti reikalus. (Mersedesas autostradoje.) Pirmiausia, pasiruoši bet kam, kas gali nutikti. Ir, tuomet, prisitaikai prie bet ko, kas gali nutikti. (Storulis sėdi galinėje sėdynėje, kava ant padėkliuko, pornografija per mažą monitorių, mobilusis prie ausies.) Neįmanoma nuspėti, kas nutiks. Reikia improvizuoti. Heh-heh-heh.
BOSAS: Priimsiu šį patarimą giliai į širdį, Sere. Visąlaik sakau savo žmonėms, kad būtų lankstūs. (SPONSORIUS BANGINIS siurbteli kavos.) Ir, ak, Sere, atsiprašau, kad trukdau šiuo reikalu, bet man reikia paslaugos…
SPONSORIUS BANGINIS: Prašom išspjauti, ko reikia. Aš nieko prieš.
BOSAS: Labai dėkui.
SPONSORIUS BANGINIS: Galų gale, mano politinė karjera yra artimai susijusi su jūsų sėkme. Turite mano pilną palaikymą. Heh-heh-heh-heh-heh…

ANDŽELIKA (vienoje rankoje – telefonas, kitoje – aplankas, „Visiškai slaptai“): Ei. Mes normaliai aptariame tai, kai darbas atliktas.
INFORMATORIUS: Žinau, Andželika. Bet, na... Šįkart viskas nelegalu, ar ne? (INFORMATORIUS, apsuptas žaidėjų, sėdi prie pokerio stalo, rūkydamas.) Įprastai, procesavimo komanda arba tyrimų biuras tuo pasirūpintų, ar ne? Šįkart kainuos daugiau, negu paprastai.
ANDŽELIKA: Pridėsiu papildomus šešis tūkstančius ir paskambinsiu kitam reikalui. Kaip skamba?
INFORMATORIUS (pasitaiso žalią beretę): Jokių problemų. (Nutraukia pokalbį.) Ak, aš laimėjau. Pilni namai... Heh.

STANFORDAS aplenkia sunkvežimį, motociklą ir dar porą mašinų. MOKINUKĖ verkia keleivio sėdynėje.
STANIS (pažvelgdamas į ją): Bent jau... Užsidėk kelnaites, kaip reikia.
MOKINUKĖ: A- Atsiprašau. Atsiprašau. (Tempia kelnaites nuo kojų į viršų; pažiūri į cigaretę prisidegantį STANFORDĄ.) M-Mikita Forneu...
STANIS (įtraukia dūmą, vėl atsisuka): Ką?
MOKINUKĖ: Toks... Mano vardas...
STANIS: ... Kas klausė tavo vardo?
MOKINUKĖ: A-atsiprašau. Atsiprašau. Atsiprašau. Atsip—
Padangos suklykia, STANFORDUI aplenkiant dar vieną mašiną, MOKINUKĖ surinka.
STANIS: Ko, po velnių, atsiprašinėji!? Nieko nepadarei, ar ne taip!? Baik atsiprašinėti vėl ir vėl, kaip kvailė! Nereikia atsiprašinėti! Aišku!?
MOKINUKĖ (nutyla, akys ima ašaroti): Atsiprašau! Atsiprašau! Atsiprašau--!
STANIS (ištraukdamas cigaretę iš burnos): Tau iš nosies bėga kraujas. (Paduoda popierinę servetėlę.) Tai… Viskas, ką galiu padaryti dėl tavęs. Neverk.

Plaštakoje – šakutė, šakutėje – koldūnas.
DŽO: Kodėl... Mes vis dar čia?! (ŠIZO ir SNEIKAS sėdi restorane, TENDERIS atsistojęs, delnais ant stalo, nukrauto valgiu ir gėrimais.) Mūsų rolė šitame reikale baigta! Kodėl mes švaistome laiką šioje koldūnų parduotuvėje!?
SNEIKAS (kabindamas koldūną, pilna burna): Užtilk. Jie įsakė mums laukti čia, ar ne?
DŽO (su pamėlynavusia akimi, vis dar stovėdamas, atsisuka į SNEIKĄ): Negaliu tam pritarti! Mes turėtume, tuoj pat, iškviesti procesavimo komandą! (TELEVIZORIUS: „Galingieji Reindžeriai Sugrįžta”.) Šizo! Ką tu manai!? (TELEVIZORIUS: „Laikas Galingųjų Reindžerių Sugrįžimui! Gelbėjantys pasaulį nuo pikto kaip didvyriai, jie…”
DŽO (laikydamas skardinę prie akies, pažvelgia į ŠIZO; sau): „Jis vėl išprotėjo. Jis laiko pakėlęs tą koldūnų lėkštę tokioje pat pozicijoje jau pastarąsias kelias minutes. ” Šizo…
ANDŽELIKA, raudonu paltuku, laikydama rankinuką, pasirodo valgyklos tarpdury, suzvimbiant automatinėms durims.
PADAVĖJA: Sveiki!
ANDŽELIKA (prieidama prie vyrų stalo): Ak, jūs visi čia.
SNEIKAS: Tikrai užtrukai, Andželika.
ANDŽELIKA (šyptelėdama): Visai nepanašu į tave, Sneikai. Leisti taikiniui pabėgti…
SNEIKAS (išskėsdamas rankas): Na, kai šis padugnė dergia mano stilių…
DŽO (aikteli): Ką!?
ANDŽELIKA (nusiima paltą): Hmmm. (Prisėda šalia ŠIZO.) Na, esu užsiėmus, tai kalbam greitai.
DŽO (vis dar laikydamas skardinę prie veido; sau): „Ji net nepasakė nieko dėl mano pajuodavusios akies... “
ANDŽELIKA (senai padavėjai): Atsiprašau. Peleninę, prašyčiau.
PADAVĖJA, atsistojusi prie pakabinto TV, žiūri šokoladinių traškučių reklamą:
TELEVIZORIUS: „Šo-šo-šo-koladiniai traškučiai~~“
ANDŽELIKA (surimtėjusi, išrėkia): Atsiprašau!! Peleninę, prašyčiau!!
DŽO: Andželika!! (PADAVĖJA atneša peleninę.) Ar jau galime pakalbėti apie reikalus?
PADAVĖJA: Atsiprašau… (Padeda indą ant stalo; Andželika ją piktai nužvelgia.) T-tiesiog pakvieskite mane, kai norėsite užsisakyti…
DŽO: Andželika! (ANDŽELIKA palydi žvilgsniu žilstelėjusią senutę.) Ar klausaisi!?
ANDŽELIKA: Sustiprinimas… Tęsiasi.
Tyla prie stalo.
DŽO: K-ką pasakėte!?
SNEIKAS (atsilošęs): Ar tu kurčias? Žaidynės tęsiasi.
ANDŽELIKA: Turite dar 2 dienas. Norėtume, kad baigtumėte sustiprinimą.
DŽO (vėl pakilęs nuo stalelio): Ką jūs sakote!? Stanis turi įkaitę ir pabėgo iš sustiprinimo zonos! Byla jau turėtų būti policijos jurisdikcijoje!
ANDŽELIKA (nukratydama cigaretę į peleninę): Ne šį kartą. Tai ne tik nepavykęs sustiprinimas. Tarpininkų sustiprinimo industrijos ateitis pastatyta ant kortos, čia.
DŽO: Apie ką jūs kalbate? … Aš…
TELEVIZORIUS: „Toliau laidoje: naujausi skandalai, susiję su Keršto Akto Žudynėmis. Praeitą mėnesį, moteriškosios lyties studentė buvo netyčia mirtinai nušauta. Šį mėnesį…” (TENDERIO apstulbęs veidas.) „Egzistuoja per daug problemų su Keršto Aktu. Pirmiausia, jis neatgraso nusikaltėlius… Nors sunkūs laikai kviečia ypatingųjų priemonių… Pats įstatymas privalo būti peržvelgtas. Po šios reklaminės pertraukos, mes grįšime su istorija apie kačių gripą ir kokias stabdančias priemones imasi vyriausybė. ”
DŽO: … Būtent todėl… Negalime daryti viską taip…
ŠIZO: Aš… neprieštarauju.
DŽO: Šizo… (Sau: „Jis, visgi, klausėsi. ”)
ŠIZO: Aš… Prisiimu bylą. (Vis dar laikydamas koldūnų dubenėlį ir šakute persmeigtą delikatesą.) Užbaigsiu viską, kol mano galva vis dar skaidri…

***

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 23. Viršvalandžiai (2)

Miestas iš paukščio skrydžio.
Siaura gatvelė, nusėta mašinomis.
Erdvus, ištaigingas butas.
DERYBININKAS: Kaip tėvai, suprantu jūsų rūpestį dėl pagrobtos dukters… (DERYBININKAS suglaudęs rankas, tarsi melsdamasis, palinkęs kūnu į priekį.) Bet ar negalėtumėte duoti mums tris… Ne, dvi paras, kad išnarpliotume situaciją, Sere? Mes pasirūpinsime, kad Mikita būtų saugiai jums sugrąžinta… Prašau, bendradarbiaukite su mumis, Sere.
MOKINUKĖS TĖVAS: B-bet Mikitos gyvybei gresia pavojus, ar ne? Ir kodėl mes negalime pranešti policijai!?
MOKINUKĖS MAMA: Taikliai pasakyta, Brangusis. Ignoruok jį. Iškvieskime policiją. (DERYBININKAS vis dar pasilenkęs.) Nežinau, ko jūs tikėjotės ateidami visą tokį kelią čia… Bet svarbiausias dalykas yra tai, kad Mikita būtų saugiai grąžinta.
DERYBININKAS (atsitiesdamas): Jūsų kompanija smarkiai nukentėjo dėl Skubiojo Derybos Akto, ar ne? Ir ekonomiškai, tai ne patys geriausi laikai. (Abu tėvai nustebę.) … Kas, jeigu taip? Jeigu bendradarbiausite su mumis… Mes galėtume peržvelgti jūsų bylą. Taip pat, girdėjau, kad esate giliai įklimpęs skolose, Sere. Mes galėtume ištiesti jums pagalbos ranką. Be to, galėtume supažindinti jus su geru advokatu.
MOKINUKĖS TĖVAS (priblokštas): … Tik dvi paros…
MOKINUKĖS MAMA: Brangusis! Negali…
MOKINUKĖS TĖVAS: Užsikimšk! Jeigu kompanija bankrutuos, man teks visus atleisti!! (DERYBININKAS šypteli.) Ar gerai? Dvi paros… Tik grąžinkite Mikitą gyvą.
DERYBININKAS (verkiant MOKINUKĖS MAMAI): Ačiū jums, Sere!

Sukasi ventiliatorius ankštame kambaryje.
INFORMATORIUS (kojas užkėlęs ant stalo, rūko, kalba į ragelį): Mes vis dar renkame informaciją, bet jūs neturite daug laiko. Stanis, atrodo, traukia į rytinio rajono lūšnyną.
ANDŽELIKA: Iš kur žinote?
INFORMATORIUS: Iš jo telefono pašto. Jis per sustiprinimą pametė mobilųjį... Netrukus, man baigus, jį atsiųsiu. Radau nemažai korespondencijos su tokia mergiote, Karli. (ANDŽELIKA, taip pat, rūko, ragelis prie ausies.) Stanis neturi kur kitur eiti, ir, atrodo, kad ji trokšta su juo susitikti. Ji net užsiminė apie tai, kad nori kartu pasprukti.
ANDŽELIKA: Jėzau. Ar ne šokate prie išvadų?
INFORMATORIUS: Heh-heh-heh... Na... Ar peržvelgėte dokumentus, kuriuos atsiunčiau? Tuos, voke. (ANDŽELIKA iš voko paberia nuotraukas; ten: STANFORDAS prie vairo, rūko, o veidą užsidengusi MOKINUKĖ gretimoje sėdynėje.) Gavau nuotraukas iš eismo kameros, greitkelyje, vedančiame į rytinį rajoną. Mano intuicija sako, kad jis ketina susitikti su Karli... Bent, mažų mažiausiai, jis keliauja ta kryptimi.
ANDŽELIKA: Kaip gavote šias nuotraukas?
INFORMATORIUS: Tai – paslaptis. Bet patikrinkite tą lūšnyną. Ir praneškite, kai jį rasite. (Ofiso pastatas.) Ir, ak, tikėsiuosi dar vieno bonuso, kitąkart.
ANDŽELIKA: Ką!?

Koldūnų užkandinė; prie jos dviračiai ir pan.
ANDŽELIKA: Jos tikras vardas turbūt nėra Karli... Bet, atrodo, kad ji gyvena rytiniame rajone ir dirba bare, pavadinimu „Kapitonas Planeta“. (ANDŽELIKA sėdi prie stalo su kitais trimis vyrukais, laiko popierius.) Mes tiriame toliau, tad visus duomenis galėsite atsisiųsti ir atsispausdinti vėliau savitarnos parduotuvėje. Šiek tiek sunkoka gauti informacijos apie tą zoną. (Susega popierius.) Bet, šiaip ar taip, keliaukite į rytinį rajoną, pirmiausia. Ir, ak, štai Stanio mobilusis telefonas.
DŽO (paniuręs, nuleidęs galvą į alkūnes): ... Aš niekur nevyksiu.
SNEIKAS (patraukdamas kėdę, atsistoja): Tobula. (Uždeda kairę ranką ant TENDERIO peties.) Bus greičiau be tavo maišymosi visur. (Pažvelgdamas į ŠIZO.) Kiek laiko dar ketini laikyti tą koldūną, Šizo!?
ŠIZO: …
SNEIKAS: Varom!

Dangoraižiai. Kubelvagenas, vingiuojantis tarp mašinų, darda autostrada.
SNEIKAS (prie vairo, pažiūrėdamas į TENDERĮ, kurio nosies ertmėse – vata, kuris pasirėmęs veidą plaštaka): Maniau, kad neketinai vykti kartu, Tenderi?
DŽO (sužvairuodamas): Jeigu manęs nebus, nebus ir nieko patikimo komandoje!
ŠIZO (sėdėdamas gale, įsiterpdamas): Kaip suprasti „patikimo“?
DŽO (ignoruodamas): Be to, jaudinuosi dėl merginos.
SNEIKAS (apniukęs šypsosi): Oooi... Kaip kilnu. Jeigu jaudiniesi dėl įkaitės, kodėl nepaskambinus policijai?! Argi neleidi jiems tave tiesiog išnaudoti? Argi tai nesikerta su tavo brangiąja etika?
DŽO (sau): „Noriu tikėti Keršto Aktu ir šia Organizacija... Negaliu jų tiesiog taip paprastai išduoti... “
SNEIKAS (išvydęs policininką su lazdele): Ką? Atrodo tarsi avarija.
Lengvoji mašina, įsirėžusi į sunkvežimį. Ugniagesiai bando ištraukti sumaitotą kūną iš sunkiosios transporto priemonės.
DŽO (nusiminęs, atsisuka į ŠIZO): Kaip jūs, Šizo? Sakėte, kad nenužudėte jo, nes jis nenorėjo mirti. Bet žudymas yra mūsų darbas. Kaip dėl šios priešpriešos?
ŠIZO (apniukęs): ... Nesu tikras. Ketinu jo paklausti. Išsiaiškinti, ar jis nori būti pašalintas.
DŽO: Paklausi jo...
ŠIZO: Atliksiu darbą, jeigu jis pakeitė nuomonę.
SNEIKAS: Haha-haha-haa... Šmaikštuolis. Pažiūrėsime, kaip tai susiklostys. Na, čia tai etikos pojūtis, Tenderi!
DŽO (sau): „Ką, po paraliais, jis sako…”
SNEIKAS (aplenkdamas incidentą): Žavu, argi ne? Heh-heh-heh…

„Rytinis rajonas 2-6“.
SNEIKAS (sustabdydamas mašiną): Gerai, mes čia. Turėtume lengvai parsipūsti dokumentus iš ofiso. Atsisiųsiu juos iš savitarnos parduotuvės. Ir pabandysiu rasti nuorodų į barą, taip pat. (Išlipdamas.) Tai ne pats saugiausias rajonas... Tad likite budrūs. (Eidamas šalin.) Ak... Kiek prisiminimų.
DŽO: Lūšnynas... Buvimas čia man pirmas kartas.

SNEIKAS (įžengia į krautuvę, suskamba durų skambalėlis): Ei. Man reikia pasinaudoti asmeniniu kompiuteriu.
PARDAVĖJAS (sėdi, atsisuka nuo „Penthouse“ žurnalo): Gale. Atneškit kvitą, kai baigsit.

DŽO (prie kompiuteriuko Kubelvagene): Hm? Jokio baro, pavadinimu „Kapitonas Planeta“! Kažkas čia ne taip… Jeigu jis egzistuoja, tai operuoja nelegaliai. Mums pateikta informacija nebus labai naudinga.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (stuktelėdamas į langą): Ei. Ką jūs čia veikiate?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2 (su beisbolo lazda): Kokiu jūs čia reikalu?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 3 (stovintis atokiau): Kodėl jums neišlipus iš mašinos? Mes norime pasikalbėti.

Spausdintuvas išspjauna popierius. Vrrrrr~ Vrrrrr~
„Duomenys persiųsti. Prašome pasiimti kvitą. “
SNEIKAS paima dokumentus.

PLĖŠIKAS NR. 1: Duokš visus pinigus kasoje!
PLEŠIKAS NR. 2: Arba duodi, arba mirsi!
SNEIKAS (prieina prie plėšikų): Ei. Jūs mano kelyje.
PLĖŠIKAS NR. 1 (su ginklu rankoje, atsisuka): T-tu, taip pat! Duokš visus turimus pinigus! (SNEIKAS įkiša ranką už skverno.) Dabar! Ar nori, kad šauč— (SNEIKAS atleidžia gaiduką, šaudamas į kūną PLĖŠIKUI NR. 1, kuris, su raudonomis skylėmis striukėje, krenta į kavos aparatą.)
PLĖŠIKAS NR. 2: … Yyk!

DŽO (lipdamas iš automobilio): Šūviai… S-Sneikai!!
PLĖŠIKAS NR. 2 (krisdamas per parduotuvės langą): Vaaaahhhh!!
DŽO: Sneikai… Kas per velnias…
SNEIKAS prieina prie Kubelvageno: ten: TENDERIS ir TRYS PRIEKABIAUTOJAI.
DŽO: Ką, prakeikimas, tu padarei!?
SNEIKAS (užsidegdamas cigaretę): Neturėtų kilti problemų Sustiprinimo Aktui. Ginkluoto apiplėšimo sustabdymas… Jeigu paklius į žinias, tai nulies mus palankia šviesa. Bet, iš tikro, rajone kaip šis, niekam nerūpės. Net policijos nesimato. Be to… Ar būtum leidęs įvykti nusikaltimui prieš savo akis, Tenderi? (Atsisuka į vieną iš PRIEKABIAUTOJŲ.) Ką jūs, vaikinai, manot?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (iškėlęs smilių): Labai gerai pasakyta!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2 (nervingai): Mes su tavimi, Brolau! Turime kovoti prieš nusikalstamumą!
DŽO: Jūsų veiksmai gali būti laikomi Trečio Skyriaus, Dvylikto Paragrafo, pažeidimu! Pateiksiu skundą ir jis bus peržvelgtas!
SNEIKAS: Man nerūpi... Daryk, ką nori... Bet tik, kai baigsim darbą.
PRAEIVIS NR. 1: Ei, pažiūrėkit! Lavonas!
PRAEIVIS NR. 2: Tie džinsai mano!
DŽO: … Šūdas.

SNEIKAS (su atspausdintais popieriais rankoje): Ar radai vietą?
DŽO: … „Kapitonas Planeta“ nebuvo duomenų bazėje.
SNEIKAS (sau): „Andželikos informantas nieko mums nepadėjo, taipogi... Vadinasi, tai nelicencijuotas baras...? “
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Žinau, kur jį rasti. Jis buvo paminėtas žurnale, ar kažkas tokio? Vienas vyrukas ieškojo jo anksčiau, taip pat…
SNEIKAS: Ar tai buvo raudonas „Pontiakas”?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Uhh… Mašina buvo raudona, atrodo…
SNEIKAS: Kuria kryptimi jis patraukė?!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (rodydamas pirštu): Va ta.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mes buvome mandagūs su juo… Bet jis buvo tikrai žiaurus. Jis aptalžė ir grasino mums.
DŽO: O mergina!? Turėjo su juo būti mergina! Kaip dėl jos?!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mergina…? Ak… Ji sėdėjo keleivio pusėje… Atrodo, kad ji verkė, ar kažkas panašaus…
DŽO: K-k-kaip mums surasti barą!? Nagi.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Nepergyvent, Brolyti.
SNEIKAS (sau): „Šaunu... Rodos, kad informacija apie Stanį pasitvirtino. “ (Priekabiautojų trijulei.) Ei. Ar jūs, vaikinai, norite apsiimti šiokiu tokiu darbeliu?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Hmm? Kiek mokėsi?
SNEIKAS: Vyrukas su „Pontiaku“ turėtų būti kažkur čia. Raskite jį iki dienos galo. (Duoda šusnį dolerių.) Kitą dalį gausite, kai jį aptiksite.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Voa! Nuostabu, Brolau!
DŽO: Paprastų civilių įvėlimas į sustiprinimą yra nelegalus…
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Mes rasim jį! Tai mūsų plotas!
DŽO: Bet koks skyrius tai buvo…?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Taigi, jeigu paskirstysime po lygiai, bus…
ŠIZO sėdi mašinoje. Kažkur sukranksi juodvarnis.
Kar-kar-kar.

“Pubas ir Užkandžiai – Kapitonas Planeta”
SNEIKAS: Varge… Gana prašmatnus ženklas nelicencijuotam barui… Šiame rajone yra 8 moterys, vardu Karli… Vienai 2 metai… Kitai 170, taigi, jos nėra, ko ieškome…
DŽO: … 170?! Čia rimtai?
SNEIKAS: Manęs neklausk. Duomenys nėra patikimi. (Peržvelgdamas atspausdintas asmenines anketas.) Bet, manant, kad jis su ja dar nesusisiekė… Mūsų geriausias statymas yra baro sekimas. Jis tikrai pasirodys, anksčiau ar vėliau.
Trys vyrai stovi balkone.
Burgzdamas pasirodo motoroleris.
SNEIKAS (su žiūronais): Ji sustojo prie baro.
DŽO (taip pat su žiūronais): Taip, tai moteris.
SNEIKAS: Ei. Pabandyk nusiųsti jai SMS žinutę iš Stanio telefono.
DŽO: Ką? … Ką man parašyti?
SNEIKAS: Bet ką! Nesvarbu! Tiesiog parašyk, prieš jai įeinant į barą!
DŽO: G-gerai…
SNEIKAS: Išsiuntei?
DŽO: Taip.
SNEIKAS: Žiūrim. Atsilieps, jeigu ji Karli.
Moteris lipa laiptais, sustingsta, įkiša ranką į kišenę.
SNEIKAS: Ji tikrina telefoną! Taigi, ji – Karli, ar ne…?
KARLI atsisuka į juos stebinčių vyrų pusę.
SNEIKAS (nustebęs): Slėpkis! Ji žiūri į mus! (KARLI apsižvalgo į visas puses.) Ei! Ką, po velnių, jai parašei?
DŽO: „Pažiūrėk čia! ”
SNEIKAS: Ar tu atsilikęs!?
DŽO: Bet sakėte, kad bet kas tiks…
SNEIKAS: Na, mes išvydome jos veidą… Gana žavi, ar ne? Ji greitai tekstina…
DŽO: Ji atrašė!
KARLI: SMS: „Kas čia dabar? (? _?) Jeigu esi kažkur netoliese, tuomet radai mane— (>_<) Tai esi vis dar gyvas, ką? Ar sustiprinimas baigėsi? “
DŽO: Sprendžiant iš žinutės, Stanis su ja dar nesusisiekė.
SNEIKAS: ... Eik kartu su Šizo ir raskit, kur slepiasi Stanis. Nesu tikras, kad galime pasikliauti tais vaikinais. Aš pasiliksiu stebėti viską čia.
DŽO: Taigi, jūs pasiliksite čia vienas?
SNEIKAS: Ir?
DŽO: Prižadėkite man. Įkaitės saugumas yra pirmiausias faktorius.
SNEIKAS: Ką?
DŽO: Įkaitė yra priežastis, kodėl reikalai pasidarė sudėtingesni. Įkaitės išgelbėjimas yra svarbesnis už pasirūpinimą Staniu. (Nusisukdamas.) Kai tai bus sutvarkyta... Eikit ir medžiokit, kiek tik širdis geidžia.
SNEIKAS: Gerai, kaip pasakysi.

Vakarėjančiame danguje tik viena lempa apšvietė įėjimą į barą.
SNEIKAS (kąsdamas hamburgerį): Šūdas! Jis nesirodo… (Pasitikrina laikrodį ant riešo.) Taipogi, nieko negirdėti iš Tenderio ir Šizo… Ar Stanis, apskritai, vis dar čia? (Pradeda snigti.) Vėlgi, Stanis peržvelgė per Šizo kamufliažą… Jis būtų geras laimikis. Sumedžiosiu jį. Jis – mano. Tiesiog pasirodyk, šikniau… Velnias! (Iš gatvelės galo išnyra vyro figūra; SNEIKAS nuleidžia žiūronus.) … Štai ir tu.

***

Šizo Reks. Epizodas 4. Skyrius 24. Dirbant vienam

STANFORDAS lūkuriuoja naktyje, krintant sniegui.
SNEIKAS (nuleisdamas žiūronus): Štai ir tu. (Traukiasi ginklą.) Pričiupsiu tave… prieš tau įeinant į barą. (Lipa laiptais žemyn, bėga siaura gatvele.) O. Beveik pamiršau. (Tčak. SNEIKAS išima apkabą.) Baigėsi šaudmenys. (Traukia kitą apkabą.) Heh-heh-heh. (Pakeičia.) Visada pasiruošęs…
DŽO (pasirodydamas SNEIKUI už nugaros): Ką… Jūs darote?
SNEIKAS (pasisukęs šonu): Tenderi… Ką čia veiki?
DŽO: Kodėl jūs turite su savimi papildomą apkabą? Tai daugiau, negu reguliacinių kulkų skaičius, ar ne?
SNEIKAS: Heh-heh… Nesijaudink dėl to. Išnaudojau jas anksčiau per ginkluotą apiplėšimą.
DŽO: Kas dar blogiau, argi nelaužote pažado? Įkaitės saugumas yra pririotetas, ar ne?
SNEIKAS: Šunsnuki… Stebėjai mane.
DŽO: Pagal Skyrių 4, Paragrafą 3, jeigu sustiprintojas pažeidžia Sustiprinimo Aktą, jo bendradarbiai gali įsiterpti ir sulaikyti jį. Prašau, atiduokite ginklą ir atsistatydinkite iki kol sustiprinimas baigsis.
SNEIKAS (nervingai šyptelėdamas): Įdomu. Sustabdyk mane, tuomet. (TENDERIS nepajuda.) Heh. Vien kalbos, ar ne? Tiesiog palauk čia… Tuoj viską pabaigsiu.
DŽO (mesdamasis kūnu į SNEIKO nueinančią figūrą): Sneikai!! (SNEIKAS sukasi, Koltas paruoštas, bet nespėja, ir TENDERIS trenkia jam į žandą.)
SNEIKAS (krenta atgal laiptais žemyn): Gah… Mano petys… Tai ne tavo kumštis! Krentant, mano petys… Tai aiškiai nebuvai tu!
DŽO (prikišdamas šautuvą prie SNEIKO pakaušio): Bandžiau… Atlikti tai mandagiai.

Klik. Vešlių plaukų geltonkasė pažiūri į barą įeinantį STANFORDĄ.
KARLI (pildama kavą iš arbatinio į termosą, rūkydama): Sveiki. (STANFORDAS uždaro duris, bet nekalba.) Ką tik atsidarėme nakčiai… Bet tiesiog prisėskite ir palaukite šiek tiek. (STANFORDAS prisėda.)
SAVININKAS (išeidamas iš galinio kambario, dedasi kepurę): Gerai, Karli, palieku tave vieną.
KARLI: Vėl išeinate žaisti pokerio? Grįžkite prieš vidurnaktį, gerai? Norėčiau šiandien baigti darbą anksčiau--.

SNEIKAS (prirakintas antrankiais prie Kubelvageno durelių): EI! Ką, po velnių, darai!? Aš nesu nusikaltėlis! Tu – žiaurus! Atiduok ginklą! Vagie!
DŽO (rankomis ant šlaunų): Atsiprašau dėl to. Bet jums teks palaukti čia, kol sustiprinimas baigsis.
SNEIKAS: Pasakysiu darkart! Tai nebuvo tavo kumštis! Praradau pusiausvyrą ir nukritau laiptais pats! (TENDERIS eina šalin.) Ei! Ar klausaisi manęs!? Galiu priimti bet kokį smūgį! Nagi! (TENDERIO siluetas dingsta snieguotoje naktyje.) Eeeeiii!!

DŽO (kalbasi mobiliuoju): Kas naujo? Ar radote ką nors?
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1 (sėdėdamas ant automobilio stogo): Eh-heh-heh. Radom. Mašina pastatyta stovėjimo aikštelėje prie motelio, aštuntajame rajone.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Ką mums daryti? Patikrinti kambarį?
DŽO: Ne. Nieko nedarykite. Tiesiog sekite situaciją, kol pasirodysiu ten. (Byyp. Telefonas išjungiamas.)

DŽO (rasdamas ŠIZO ant suoliuko): Šizo. Jie išsiaiškino, kad Stanis išsinuomojo kambarį motelyje. Bet jo ten nėra. Jis – bare. Traukiu į motelį, paieškosiu įkaitės… Ar galėtumėte apsilankyti bare ir prižiūrėti Stanį, kol grįšiu. Galų gale, jis nežino, kaip atrodote… (ŠIZO tyli ir spokso į vieną tašką.) Ar klausotės manęs? Šizo? (TENDERIS pamojuoja delnu priešais ŠIZO veidą.)
ŠIZO (sugriebdamas ranką): Ką darai?
DŽO: Ak… Nieko. Š-šiaip ar taip… Ar galite prižiūrėti taikinį, kol su jumis susisieksiu, Šizo?
ŠIZO: Ar tai… Dėl darbo?
DŽO: … Taip, dėl darbo.
ŠIZO: Na. Tuomet, nebaidyk manęs. Mane neramina tai, ar jis nori būti pašalintas, ar ne. (Atsistodamas.) Visgi, reikia pabaigti viską greitai…
DŽO: Šizo. Tik prižiūrėkite jį. Ar suprantate?
ŠIZO: Ar vis dar kalbi apie darbą? Nepainiok manęs toliau. (Nueidamas.) Mano galvoje ir taip pilna šlamšto.

Iškilę dangoraižiai. Skubūs žingsniai.
DŽO (sunkiai šnopuodamas): Reikia paskubėti… Nežinia, ką Šizo iškrės… Jėzau… Kodėl viskas taip pakrypo? Negaliu niekuo pasikliauti…

Motelis.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 1: Tikrai užtrukai, Brolau!
PRIEKABIAUTOJAS NR. 2: Šalta čia, Brolau!
DŽO: Atsiprašau. Taip tarsi dirbčiau vienas. (Atgavęs kvapą, eidamas šalin.) Likite čia.
PRIEKABIAUTOJAS NR. 3: Ką? Nuobodyla…

DŽO (atidaro motelio paradines duris, eina per holą, pasiekia seną registratorę): Atleiskite, turiu kelis klausimus…
REGISTRATORĖ (pučianti ką tik nulakuotus nagus): Nakčiai – 56 doleriai, valandai – 28 doleriai. Jeigu reikia nuorodų, klauskite policijos komisariate.
DŽO: Vykdau sutiprinimą. Ar galite bendradarbiauti? (TENDERIS padeda ant registro stalo krūvelę banknotų.) Kuriame kambaryje yra svečias… Pasistatęs mašiną šeštoje vietoje lauke?
REGISTRATORĖ: Ketvirtas kambarys antrajame aukšte… Bet jūs iš manęs to negirdėjot.

DŽO (lipa laiptais, pasiekia ketvirtą numerį antrajame aukšte, patikrina duris): Neužrakinta… (Praveria.)
GARSAI: Akkk! Neee! Ak! Ne! Baik! Prašau…
TENDERIS šturmuoja kambarį.
GARSAI (iš TV): Ak! Ugh! Ak! Ak! Ak! (Ten: MOKINUKĖ, klūpinti ant lovos, valganti bulvių traškučius.) Jis per didelis… Nee-- Yyyyyl!!
DŽO (nuleidęs ginklą): Jūs – Mikita Forneu, ar taip? Aš iš sustiprinimo ofiso... Atėjau išgelbėti jūsų.
MOKINUKĖ (atsisukdama, nustebusi; TV: „Baigiu--! ”): Ak.
DŽO: Tiesiog… Ką, dėl Dievo, jūs darote?
MOKINUKĖ (išraudusi): N-nesuprantate! Nežiūrėjau dėl sekso! A-a-aš… (TENDERIS užsimerkia.) Niekada nesu mačiusi tokių dalykų, todėl aš…
DŽO: Nekalbu apie tai! Stanio čia nėra, o durys neužrakintos! Kodėl nepabėgote?!
MOKINUKĖ: … Bet… Bet… Jis davė man čipsų ir sakė žiūrėti TV, kol jo nebus…
DŽO: Todėl jūs paklausėte jo… Ir žiūrite pornografinius filmus!?
MOKINUKĖ (ašarodama, susirietusi ant lovos): Yyk! Atsiprašau! Atsiprašau! Atsiprašau!

Baras: „Kapitonas Planeta“.
KARLI (šypsodama): Ei. Nevietinis, ar ne?
STANIS (nuleidęs akis): … Ne.
KARLI: Tai dėl ko jūs čia? Darbas?
STANIS: Atėjau susitikti su kai kuo…
KARLI: Susitikti čia?
STANIS: … Na, kažkas panašaus.
KARLI: Visgi, keistoka vieta pasimatymui. Laukiate merginos?
STANIS: Na, kažkas panašaus… Turėjau čia apsilankyti…
TELEVIZORIUS: „Brrr! Kaip atrodo šios nakties oras? ” „Taigi! Gan šaltoka. ”
KARLI: Mmm-- Nuobodu…
TELEVIZORIUS: „Sniegas krenta Niujorke pastarąją valandą... “ (Klik. Durų garsas.) „Ir, turbūt, tęsis iki ryto. “ (ŠIZO pasirodo tarpduryje.) „Temperatūros smarkiai krenta... Ir gali atšalti iki -6C vėliau šiąnakt. “
KARLI: Sveiki.
ŠIZO praeina pro STANFORDĄ, prisėda.
TELEVIZORIUS: „Taigi ar bus sniego pusnių--? “ „Ak, taip--! Prašau, nepaslyskite, keliaudami namo, visi--! ” „Nuostabus oras gerti karštą romą ir mėgautis sniegu, ar ne--! Va-ha-ha-ha... Iki savaitgalio, tuomet—”
KARLI (padedama stikliuką priešais ŠIZO): Dar vienas naujas veidas. Ar jūs susitinkate su kažkuo, taip pat?
ŠIZO (smiliumi pasitaiso akinius): Aš čia… Dėl darbo.
STANFORDAS įkiša ranką į striukės kišenę ir siurbteli gėrimo iš stiklinės.