Palėpėj žmogus

Mano palėpėj
Guli žmogus.
Žiemą ten šalta,
Vasarą tvaku.

Nešu vis aš jam
Duonos kasdien.
Jis ją kramsnoja
Lyg baisiai gardu.

Ta duona karti,
Raugo viduj žiedas.
Praryja jis jį
Ir skonio nejunta .

Manajam name
Žiedų daug likę.
Žmogus palėpėj
Auksu virsta.

Manajam name
Vietos gana.
Palėpėj žmogus
Ir aš kartu.

Mintu auksu.