*142608232024

Namo mes grįžome tą pačią dieną,
Sūnus palaidūnas ir tėvas, kuris
net nežino kaip ilgai mūsų nebuvo.

Mano vyresnysis brolis:
it nulietas iš aukso, kaip vilna
švelnia siela.

Mama ilgai laukė,
ir laukė ilgai, taip it
grįšim betkurią dieną.

Mes grįžom,
kartu ir
gyvenimas.

*135908232024

Mes su tėvu buvom susiję
išties labiau negu iš pirmo žvilgsnio
būti atrodę galėjo.

Kol jį paėmė miegas,
Kitoje pusėje mane lydėjo jo sapnas.
Kol jam keitė širdį -

mano gulėjo ant stalo,
o mes su sąžine
kavą gėrėm į jų sveikatą.

ir šypsojomės juokaudami,
kad eik ramus - nes
nenutiks nieko blogo

Aš ėjau kol jis miegojo.
Per kitą pusę, tam, kad
čia miške - sutikti mane

su kava, lėkštute, knyga.
vietoj akies juosta, popierius balso vietoj
ne kava rūgštim ne širdim ir ne galva.

Kai išėmė širdį - kuo jausti be liko,
tai kas pro ausis, ką turi patirti liežuvis.
Nesvarbu.

Kiaurai visą Lietuvą,
sėdime prie stalo,
Nauja širdis, šalia galva, ir skrandis.

Jis paima už plaučio, už žando kiša pirštą.
Palaižo ausį ir akis, nosį ir paklydusias mintis.
Sudėjus viską į sriubos puodą - uždegama šventa ugnis.

Į kitą pusę, jie atsinešė malkų. Kokių?
Mes buvome Vilniaus gatve
minia žengiantis Juonuolis

poetas, kuris negali nerašyt,
Eilės, kurios poeto būt negali
Jis nupiešė pasaulį, aš atnešiau spalvų,

jis lygiai padalino, o aš po gabalėlį įteikiau,
sakydamas, kad tai - vaizduotės vaisius.
Ir nesakysiu, iš kur didysis slėpinys,

bet „perkeitimas“ ir yra didžiausia mūsų paslaptis.
Kairę į dangų, dešinę į popierių
Dykumoje sodas -

Sode šventykla - šventovėj šulnys.
Iš šulnio sėmė šeši broliai.
Čia pradžia - čia amžinybė - čia pabaiga.

Ne aš tai sugalvojau, todėl pradžios nebuvo,
ne mano valioj baigt, todėl kūryba -
esti dėsnių amžinų valda.

142508232024
MF DOOM - Operation Doomsday 1999