Pavasarinė dovana

Kokios  aš laukiu dovanos,
Kad tu manęs per daug neteistum,
O tavo šypsenos skaidrios,
Per greit nenusineštų lengvabūdis laikas.

Ir vėl įpūs pavasaris kaštoninės žvakes
Pašiaušęs baltą vyšnių sniegą,
Gyvi laužai per lietų degs,
Upeliais juoko bundančiais iš miego.

Kokios aš laukiu dovanos.
Kad viskas šitaip ir paliktų.
Ranka kuri pro langą man pamos.
Su šypsena prie slenksčio pasitiktų.