Tarp

Tarp pavasario ir rudens,

Tarp nakties ir išauštančio ryto

Tavo mintys klajos ir plevens -

Sugebėki tu jas pavyti.

Sugebėki nepasiklysti

Tarpe juoko ir tarpe ašarų,

Sugebėki prašokti, išbristi

Tarp aukštų juodai baltų keterų.

Bėgant laiptais, svarbu pajausti

Tos pakopos teisingą gylį

O jei reikia, - tuomet paklausti

Ir paklausti dar kartą, jei tyli...

Tarp vaikystės nekalto juoko

Ir protingos minties senolio...

Tavo dienos save pranoko,

Tavo akys žvelgia į tolį...

Tarp pavasario ir rudens,

Tarp teisybės ir melo klastingo,

Mintys debesis danguje gens

Kol blaškaisi nerimastingai.

Kol bandai atsakyt - kas kur kas,

Nenumaldomai ritasi laikas,

Ir bežiūrint į medžio šakas,

Tu paklausi - kiek jau be nuveikęs?


Tarp pavasario ir rudens...

Vaiko juoko ir žvilgsnio senolio

Tavo laikas plazdės, plevens

Kol tik akys žiūrės į tolį...