nežinau ką tu veikei, kai numirei, bet aš tavo liežuviu savo danties nervą birbindavau, kol nusvirdavo mano galva į troleibuso langą. kai susitaisiau, niekas nepastebėjo, išskyrus brigitą, visa tai buvo seniai
bet taip tikrai buvo, nes mano dešinės rankos nykštys sulūžo tada ir vis dar yra kreivas. nežinau kodėl nėjau pas daktarą jo ištiesinti, bet dabar jau žinau
tik nesitikėjau, kad man duotą suprast, o po to, kad tiek žvėriškai daug, negaliu atsikratyt jausmo, kad guliu komoj. vieną kartą per varžybas gavau į galvą, tai pamenu tą jausmą, kad atsibundu ir užmiršau visų vardus, net pirmosios meilės, kalbasi su manim kažkokios būtybės, o aš tik atreaguoti galiu. dabar, vardus užsirašau į receptų knygutę