Drėksta žemė, ji gimsta naujai -
Šildo saulė tą pilką aruodą.
Rodos, tiek jau kelių nuėjai,
O pavasaris vėl daigą duoda...
Ir prasikala žalias želmuo
Lyg per stabarą kietąją žemę,
Linksta rankos ir linksta juosmuo
Palytėti pavasarį lemia...
Palytėti, pajusti - esi,
Gyveni ir su saule pulsuoji
Kartais žemėje, gal debesy,
Kartais pievoje drugiu skrajoji...
O pavasariai vėl tavimi,
Ir visais, ir pasauliu alsuoja -
Pražydėję, paliks dalimi
Ir nuneš mums metus į rytojų...
Na o tau, juk be galo svarbu
Vėl iš naujo kvėpavimą justi,
Patylėti, jei sotu kalbų
Ir iš naujo su saule pabusti!
……......................................
Drėksta žemė, ji gimsta naujai...